Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sveikina šių metų rugpjūčio pabaigoje Konkurencijos tarybos pateiktą verslo asociacijų gairių projektą. Vis dėlto išnagrinėjusi šį projektą, LVK pažymi, kad jame vis dar trūksta pakankamai aiškių nurodymų, kaip verslo asociacijos galėtų veikti, nepažeisdamos konkurencijos teisės. Be to, LVK atkreipia dėmesį, kad gairėse numatomi reikalavimai gali riboti įstatymais numatytas asociacijų galimybes dalyvauti teisėkūros procesuose.
„Dar 2023 m. pradžioje 35 verslo asociacijos viešai kreipėsi į valdžios institucijas prašydamos išaiškinti, kaip asocijuotos struktūros turėtų atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose, kad nepažeistų konkurencijos teisės reikalavimų. Todėl džiugu, kad asociacijų veiklos gairių projektas atsirado, tik turime nuogąstavimų, jog to nepakanka ir, mūsų vertinimu, projektas yra tobulintinas“, – teigia LVK l. e. p. generalinis direktorius Emilis Ruželė.
Konkurencijos taryba savo gairėse pateikia sąrašą sričių, kuriose asociacijos nariai gali teikti bendrus teisėkūros pasiūlymus. Tai – viešosios politikos, reguliavimo, viešojo intereso klausimai.
Emilis Ruželė pastebi, kad Lobistinės veiklos ir Asociacijų įstatymai tokių konkrečių sričių neišskiria – pagal įstatymus, asociacijų nariai gali laisvai teikti bendrus teisėkūros siūlymus bet kurioje teisinio reguliavimo srityje. Todėl Konkurencijos tarybos nurodytas sąrašas siaurina įstatymais nustatytą tvarką ir taip riboja asociacijų veiklos galimybes.
LVK nuomone, neaiškumų kelia ir projekte atsiradusios naujos sąvokos, kurios nėra išaiškintos ir nėra naudojamos nei Konkurencijos įstatyme, nei Lietuvos ar kitų ES šalių teismų praktikoje.
„Atsiradus naujoms sąvokoms, iškyla klausimų kaip jas vertinti praktikoje. Pavyzdžiui, projekte nurodoma tokia sąvoka, kaip „manipuliavimas“. Susidūrus su praktinėmis situacijomis, nebus aišku, kaip reikėtų vertinti, ar konkretus elgesys yra manipuliavimas. Lygiai taip pat, matome problemų ir su kita nauja sąvoka – „kainų elementai“. Pasak Konkurencijos tarybos, „kainų elementų“, kaip ir pačių kainų, asociacijų nariai neturėtų derinti tarpusavyje. Tokios sąvokos nėra Konkurencijos įstatyme, todėl net ir asociacijų pasiūlymai institucijoms dėl mokesčių galėtų būti traktuojami kaip konkurencijos pažeidimai“, – pastebi LVK l. e. p. generalinis direktorius.
Skaitant Konkurencijos tarybos kai kurias parengto projekto vietas, gali susidaryti įspūdis, jog dalyvavimas asociacijos veikloje savaime kelia tam tikras konkurencijos rizikas. Teigiama, kad asociacijos narių bendradarbiavimas yra dažnai susijęs su didesne konkurencijos taisyklių pažeidimo rizika, todėl visais atvejais būtina įsivertinti tokio bendradarbiavimo pobūdį.
Pasak Emilio Ruželės, tokie teiginiai gali būti suprasti kaip išankstinis ir klaidingas nusistatymas prieš asociacijas ir jų veiklą.
„Tokias prielaidas tikriausiai lemia pasitikėjimo trūkumas. Pasižiūrėjus į Skandinavijos šalis, į kurias dažnai orientuojamės, matome, kad ten asociacijos yra natūrali priemonė vystyti efektyvų dialogą tarp valdžios ir visuomenės grupių. Lietuvoje mes taip pat turime stiprinti pasitikėjimą vieni kitais ir spręsti valstybei svarbius klausimus kuo efektyviau”, – teigia E. Ruželė
Abejonių taip pat kelia gairių projekte prie „blogųjų“ pavyzdžių minimas atvejis, kurio nagrinėjimas teisme dar nėra pasibaigęs. LVK vertinimu, nebaigtos spręsti ginčijamos situacijos pateikimas, kaip įsigaliojęs pavyzdys, neturėtų būti naudojamas. Tik sulaukus galutinio teismo sprendimo, jį būtų galima naudoti kaip neginčijamą pavyzdį kitų ūkio subjektų veiklai.
