2025 m. Lietuvos biudžetas dėl sumažėjusio dyzelino įsigijimo neteko 90-123 mln. eurų pajamų iš dyzelino akcizo. Nuo praėjusių metų Lietuvoje dyzelino akcizas buvo didžiausias tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, todėl didelė dalis tranzitinio krovininio transporto degalus pradėjo piltis kaimyninėse valstybėse. Kartu ten persikėlė ir su degalų įsigijimu susijusių mokesčių sumokėjimas. Atsižvelgdamos į susidariusią situaciją, penkios didžiausios Lietuvos verslo organizacijos pateikė siūlymą Seimo Ekonomikos ir inovacijų bei Biudžeto ir finansų komitetams, kuris padėtų susigrąžinti bent dalį prarastų valstybės biudžeto pajamų.
Verslo organizacijos siūlo Lietuvai įvesti dalinio dyzelino akcizo grąžinimo mechanizmą. Jis leistų krovininėms transporto priemonėms degalus įsigyti Lietuvoje veikiančiose degalinėse ir susigrąžinti nustatytą akcizo dalį. Tikimąsi, kad ši priemonė lems didesnes valstybės pajamas, užtikrins vežėjų konkurencingumą ir leis valstybei mokestinę politiką planuoti pagal keliamus fiskalinius ir aplinkosauginius tikslus, nesibaiminant dėl „degalų turizmo“.
„Problema akivaizdi – dėl didelių degalų kainų skirtumų su kaimyninėmis šalimis Lietuva neteko valstybės biudžetui svarbių pajamų iš degalų akcizų. Anksčiau Lietuvoje degalus pylęsis ir akcizus čia mokėjęs tranzitinis krovininis transportas dabar tai daro kaimyninėse šalyse, nors ir toliau naudojasi Lietuvos keliais bei išmeta su transportu susijusį CO2 ir kietąsias daleles. Kartu su kitomis verslo organizacijomis teikiame konkretų pasiūlymą, kaip susigrąžinti prarastas akcizų pajamas ir atkurti Lietuvos transporto bei logistikos sektoriaus konkurencingumą“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), vienos iš siūlymą pasirašiusių organizacijų, generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Kreipimesi į Seimo komitetus taip pat pabrėžiama, kad sumažėję dyzelino įsigijimai Lietuvoje neigiamai paveikė ir kitus šalies verslo sektorius. Pasekmes jaučia žemės ūkis, tiekiantis žaliavas biodegalų gamybai, taip pat mažėja ir pačių biodegalų pardavimai Lietuvoje, o degalinėse be degalų mažiau įsigyjama ir kitų prekių, nuo kurių valstybė nesurenka ir pridėtinės vertės mokesčio.
Rašte taip pat pažymima, kad augant neapibrėžtumui pasaulinėse energijos rinkose, Lietuvai ypač svarbu ieškoti sprendimų, kurie padėtų susigrąžinti iš akcizų prarandamas biudžeto pajamas. Įtvirtintas dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas galėtų būti ilgalaikė priemonė, užtikrinanti pajamų į Lietuvos biudžetą surinkimą, kartu sudarant galimybę šiuo įrankiu operatyviai reaguoti į degalų kainų augimo krizes. Papildomos pajamos taip pat suteiktų resursą operatyviai reaguoti į besiklostančią situaciją energijos išteklių rinkose.
Verslo organizacijos atkreipia dėmesį, kad dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas jau veikia 10-tyje Europos šalių. Remiantis Europos šalių patirtimi, šis mechanizmas yra efektyvi priemonė, leidžianti operatyviai reaguoti į rinkos svyravimus ir mažinti mokestinį arbitražą tarp skirtingų šalių. Šį mechanizmą Europoje taiko Prancūzija, Belgija, Italija, Kroatija, Slovėnija, Ispanija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Šveicarija.
Bendrą kreipimąsi Seimo komitetams pasirašė asociacija Investors‘ Forum, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija.
