Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlo iki 2027 m. sausio atidėti dalies ES Skaidraus atlygio direktyvos reikalavimų taikymą. Tokį siūlymą šiandien svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pasak teisininkų, įmonėms vis dar trūksta aiškių praktinių gairių tinkamai pasirengti naujam reguliavimui.
Iki Europos Sąjungos atlygio skaidrumo direktyvos įsigaliojimo likus vos mėnesiui, verslo atstovai ir teisininkai vieningai perspėja – įmonės vis dar neturi aiškių praktinių taisyklių, kaip naujus reikalavimus įgyvendinti realybėje.
LVK pabrėžia palaikanti pačius direktyvos tikslus – didesnį darbo užmokesčio skaidrumą ir nepagrįstų atlygio skirtumų mažinimą. Tačiau, organizacijos vertinimu, dabartinis pasirengimo tempas neatitinka realių įgyvendinimo galimybių.
„Iki šiol nėra priimti visi reikalingi teisės aktai ir poįstatyminiai dokumentai, o įmonėms jau netrukus tektų vykdyti naujus įpareigojimus – nuo atlygio duomenų teikimo iki darbo apmokėjimo sistemų peržiūros. Iš esmės nėra paliekama pakankamai laiko pasirengti naujų pareigų vykdymui, nors praktinis jų įgyvendinimas reikalauja reikšmingų organizacinių, technologinių ir administracinių pokyčių. Kyla rizika, kad vietoje sklandaus pokyčio gausime administracinę sumaištį“, – sako Akvilė Razumienė, Lietuvos verslo konfederacijos teisės vadovė.
Naujieji reikalavimai ypač paveiks dideles organizacijas, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai darbuotojų. Dalis įmonių turės iš esmės peržiūrėti pareigybių struktūras, atlygio sistemas, personalo valdymo ir apskaitos procesus. Verslus konsultuojanti advokatė Inga Pališkienė pažymi, kad Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva verslui šiandien reiškia vieną didžiausių darbo apmokėjimo sistemų pokyčių per pastarąjį dešimtmetį, o nesant aiškaus pereinamojo laikotarpio, didėja tiek klaidų, tiek teisinių ginčų rizika.
„Dirbdama su verslu matau, kad įmonės supranta Direktyvos svarbą, tačiau daugeliui vis dar trūksta aiškaus praktinio pagrindo, nuo ko pradėti pasirengimą. Lietuvos įmonės darbo apmokėjimą dažniausiai organizuoja pagal konkrečias pareigybes ar struktūrinius padalinius, o Direktyva kalba apie pareigybių grupavimą pagal vertę, kur viename lygmenyje gali atsidurti visiškai skirtingos funkcijos. Daugeliui įmonių tokia logika šiandien vis dar yra visiškai nauja – ją sudėtinga ne tik įdiegti, bet ir paaiškinti darbuotojams“, – teigia advokatų kontoros NOOR patarėja, advokatė Inga Pališkienė.
Pasak advokatės, verslas turės ne tik sukurti naujas sistemas, bet ir skirti reikšmingus resursus tam, kad jos realiai veiktų kasdienėje veikloje. Nors formaliai tam tikras gaires Valstybinė darbo inspekcija jau yra paskelbusi, jos šiandien vis dar neatsako į daugelį praktinių klausimų, su kuriais susiduria verslas.
„Ypatingai IT sektoriaus klientai sako, kad kol surinko duomenis naujai darbo užmokesčio sistemai kurti, situacija spėjo pasikeisti. Tai rodo, kad darbo rinka yra nuolat kintanti, todėl sistema turi būti ne tik formaliai sukurta, bet ir realiai veikianti, aiški bei logiška verslui“ – dalinasi advokatų kontoros NOOR patarėja, advokatė Inga Pališkienė.
LVK siūlo iki 2027 m. sausio 1 dienos atidėti nuostatų, susijusių su atlygio duomenų teikimu ir naujų darbo apmokėjimo sistemų kūrimu, taikymą. Panašios diskusijos vyksta ir kitose ES valstybėse. Švedija, kuri buvo viena pirmųjų pradėjusių Direktyvos perkėlimą, šiandien jau kalba apie įsigaliojimo nukėlimą ir galimą Direktyvos peržiūrą. Estija viešai svarsto, kad greitas įgyvendinimas gali kainuoti daugiau nei galimos ES sankcijos, o Nyderlandai ir Danija taip pat kalba apie vėlavimą. Tai rodo, kad praktiniai iššūkiai kyla ne tik Lietuvoje – visoje Europoje verslas ieško būdų, kaip šiuos pokyčius įgyvendinti realiai veikiančiai, o ne tik formaliai.
