Nepaisant bauginimų brangia žiema ir kai kurių politikų raginimų sugrąžinti PVM lengvatą šildymui, Lietuva jau yra pasiruošusi apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus nuo didesnių šildymo sąskaitų. Grįžimas prie pinigų mėtymo iš malūnsparnio būtų klaida, kuri toliau skatintų gyventojus nerenovuoti daugiabučių.
Nepaisant vis dar pakūrenamos temos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui atstatymo, ši lengvata buvo bene kvailiausia lengvata visoje mokesčių sistemoje.
PVM lengvata šildymui rėmė visus – ir tuos, kuriems paramos nereikia
Per PVM lengvatą, parama buvo dalinama už gražias akis. Ją gaudavo ir turtingi, ir neturtingi, ir daug uždirbantys, ir ne.
Lengvata neproporcingai rėmė dar ir energiškai neefektyviausių būstų gyventojus, taip skatindama gyventojus neinvestuoti į energinį efektyvumą ir nesirenovuoti daugiabučių. O kadangi senos statybos nerenovuoti daugiabučiai sudaro didelę dalį Lietuvos būsto fondo, nemažą lengvatos dalį gaudavo aukštų pajamų gyventojai, gyvenantys juose.
Šią PVM lengvatos problemą pilnai sprendžia šildymo kompensacijos. Šiomis valstybė paramą dalina jau atsižvelgiant į žmogaus ar šeimos pajamas, taip pat nedalina paramos tais atvejais, jei gyventojų turtas viršija normatyvus. Šildymo kompensacijos visuomet veikė, dėl ko PVM lengvata niekada neturėjo prasmės.
PVM parama šildymui nebuvo reikšminga
Nepaisant politikų pasvarstymų, kad PVM padidinimas reikšmingai prisidėjo prie šildymo kainos didinimo, PVM lengvata sukurdavo maždaug 10 % nuolaidą šildymo kainai. Net toms šeimoms, kurioms tenka už šildymą per sezoną sumokėti 800 Eur, mes čia kalbame apie 80 Eur nuolaidą, išdėstytą per pusmetį.
Ar 10 % procentų nuolaida sviestui parduotuvėje daug ką sužavi? Ir jeigu ne, tai kodėl manoma, kad PVM lengvata šildymui sužavės rinkėjus?
Tuo tarpu šildymo kompensacijos leidžia valstybei taikliai paremti išties energetinį skurdą patiriančias šeimas, kompensuojant visą ar didelę dalį šildymo išlaidų.
Valstybės išlaidų palyginimas puikiai parodo, kaip valstybė daug metų švaistė pinigus tai menkai 10 % nuolaidai: PVM lengvata valstybei 2025 m. atsiėjo apie 60 mln. eurų, šildymo kompensacijos – 69 mln. eurų. Už šildymą valstybė per kompensacijas gyventojams padeda daugmaž tokiu pačiu mastu, tačiau tai daro daug taikliau. Nepaisant to, šildymo kompensacijos kažkodėl sulaukia gerokai mažiau politikų dėmesio.
Kai dar 2025 m. diskutavome dėl mokesčių reformos, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ministrams transliavo – panaikinkite nuo renovacijos atbaidančią lengvatą, pakeiskite ją kompensacijomis. Nes kompensacijos duodamos tiems, kam reikia, dėl ko biudžetas sutaupys, pažeidžiami gyventojai nenukentės, o renovacija pasidarys patrauklesnė.
Puiku, kad sprendimų priėmėjai tuomet rado ryžto panaikinti šią lengvatą. Iš dalies ir jų dėka valstybė dabar turi daugiau laisvo „parako“ skirti lėšų šildymo kompensacijoms, taip apsaugant pažeidžiamiausius gyventojus.
Tačiau svarbu, kad ir šildymo kompensacijos nebūtų išdalintos per plačiai.
Šildymo kompensacijas galima tobulinti
Jau šiandien šildymo kompensacijos irgi yra dalinamos pernelyg plačiai. 2000 Eurų į rankas uždirbantis vienišas asmuo, gyvenantis energiškai neefektyviame 50m2 bute, galės pretenduoti į reikšmingą paramą. Pvz., gavęs 200 Eur sąskaitą už šildymą, kompensuotis galės iki 110 Eur.
Kadangi 2000 Eur į rankas Lietuvoje gauna gerokai mažiau kaip 25 % dirbančiųjų, toks platus kompensacijų dalinimas visiems šalies gyventojams taip pat programuoja tas pačias problemas, kaip ir PVM lengvata – dalinant paramą gyventojams, kuriems jos nereikia, šie atitinkamai yra skatinami neinvestuoti į namo energinį efektyvumą ir renovaciją.
Kitaip sakant, per plačios kompensacijos taip pat programuoja netinkamas paskatas gyventojams – kam investuoti į energinį efektyvumą, jei kaskart užkilus energijos išteklių kainoms, valstybė ateis ir padės?
Plačiai mėtomos kompensacijos taip pat palieka mažiau lėšų taikliai paramai būtent pažeidžiamiems gyventojams.
Todėl ruošiantis brangiai žiemai, politikams nevalia nei įvedinėti PVM lengvatos šildymui, nei dar labiau platinti šildymo kompensacijų. Priešingai, būtina socialinę paramą koncentruoti tam, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi šalies gyventojai.
Pabaigai, jaučiuosi keistai, kad man, kaip verslo atstovui, tenka su kairiaisiais atsistoti vienoje pusėje dėl to, kad nenoriu dalinti mūsų visų – mokesčių mokėtojų – pinigų žmonėms, kurių jiems visiškai nereikia. Sunkiai suprantama, kodėl priešingą žinutę siunčiantys politikai galvoja, kad jų palaikymas PVM lengvatai atspindi rinkėjų lūkesčius.
Autorius: LVK vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas
