Seimui svarstant degalų kainų reguliavimą, nemažai kas tikisi, kad reguliavimas kainas sumažins. Kilnūs ketinimai mažinti kainas labiausiai patuštintų pačių vartotojų kišenes. Galbūt net šimtais milijonų eurų.
Reaguojant į dyzelino kainos šuolį, Seime yra diskutuojama dėl trijų pasiūlymų reguliuoti dyzelino kainas:
- Reguliuoti degalų gamintojo (t.y. „ORLEN Lietuva“) nustatomas kainas;
- Reguliuoti degalų kainas kolonėlėje, kasdien nustatant kainų lubas;
- Leisti degalinėms didinti kainą tik vieną kartą per parą (10 val. ryto).
Degalų gamintojo kainų reguliavimo idėjos, regis, jau atsisakyta dėl degalų trūkumo rizikos. Todėl apsistosiu ties kitais dviem siūlymais, kuriuos remia Vyriausybė.
Pirmiausia verta prisiminti, kad šiandien galutinėje dyzelino kainoje akcizai su PVM sudaro apie 35-40 % visos kainos, o mažmenininko kainos dalis siekia 6,7 % dyzelino kainos be mokesčių, ir ši dalis kaip tik pastaruoju metu yra sumažėjusi. Visa tai kelia klausimą, ar išvis verta diskutuoti dėl tokios menkos kainos dalies. Tačiau palikime šį klausimą, nes įrodymų, kad kainų reguliavimas yra bloga idėja, nepritrūksime.
Kainų reguliavimas didintų degalų kainas
J.E. Prezidento atstovas, gindamas degalų kainų reguliavimo idėją, Seime pavadino šią iniciatyvą „vartotojų apsaugos įstatymu“. Drįstu ginčytis – tai greičiau būtų „kovos su ekonomikos dėsniais įstatymas“.
Siūlymo šalininkai, visų pirma, ignoruoja tai, kad degalinės bėga ne sprintą, o maratoną: Degalinė iš šiandienos pardavimų turi finansuoti rytojaus degalų įsigijimus. Todėl dalis jos apyvartinių lėšų nuolat yra susieta su būsimais mokėjimais. Sparčiai kylant didmeninėms degalų kainoms, tam pačiam degalų kiekiui įsigyti reikia vis daugiau lėšų. O jeigu kartu atsiranda rizika, kad mažmeninė kaina negalės pakankamai greitai prisitaikyti prie didmeninės kainos pokyčių, degalinei gali tekti laikyti didesnį likvidumo rezervą. Tai reiškia papildomus finansavimo kaštus, kurie gali didinti, o ne mažinti mažmeninę degalų kainą.
Tuo tarpu apribojimas didinti kainą tik kartą per parą turėtu mažesnį, bet panašų poveikį. Vokietija nuo 2026 m. balandžio 1 d. įvedė labai panašią „12 valandos taisyklę“ – kainas Vokietijos degalinėse dabar galima didinti tik vieną kartą, 12 val. Vokietijos ekonomikos tyrimų centrai ZEW ir DICE ištyrė pirmąsias dvi naujosios tvarkos savaites ir nustatė, kad benzino mažmeninė marža padidėjo 5–6 ct/l. Statistiškai reikšmingo poveikio dyzelino maržai jie nenustatė, tačiau tai nereiškia, kad tokio nebuvo – tyrimą apsunkino tuo metu smarkiai svyravusios dyzelino kainos.
Taigi, reguliavimas didina degalinių veiklos riziką. O ši rizika turi kainą – reaguodamos į ją, degalinės „užsimestų“ papildomą premiją tais atvejais, kai taisyklės tai leistų.
Be abejo, dar yra įmanomas ir blogiausias scenarijus – valstybė, nustatydama kainų lubas, kažką praleistų ir dienai nustatytų nerentabilią kainą, su kuria degalinė dirbtų „į minusą“. Tokiu atveju, degalinės, tikėtina, degalų tiesiog neparduotų, kol nebūtų perskaičiuota kaina.
Belgijoje kainų lubos jau padidino kainas
Dėl aukščiau nurodytų sunkiai nuginčijamų priežasčių, kol kas pagrindinis kainų reguliavimo šalininkų argumentas yra tai, kad „kitos šalys taip daro“. Dažnai minima Belgija, kuri daug metų taiko degalų kainų lubų nustatymo mechanizmą. Tai pažiūrėkime, kaip Belgijai sekasi.
Kaip tik šia tema pasirodė CEPR mokslo diskusinis straipsnis (angl. discussion paper). Ekonomistai tyrė kasdienius apie 3000 Belgijos degalinių kainų duomenis 2016–2019 m. ir vertino benzino kainų lubų poveikį kainoms.
Tyrėjų išvados gana aiškios – kainų lubos ne tik apriboja kainas, bet ir orientuoja konkurentus nustatyti panašias kainas. Kainų lubos skatina degalines nustatyti kainą ties maksimalia leidžiama riba arba ties lengvai koordinuojamais nuolaidų taškais žemiau jos.
Tyrėjai nurodo, kad panaikinus kainų lubas vidutinės mažmeninės benzino kainos būtų maždaug 3,3 % mažesnės, nes sustiprėtų konkurencija tarp degalinių. Kitaip tariant, dabartinės kainos su lubomis Belgijoje yra apie 3,4 % didesnės už hipotetines kainas be jų. Autorių vertinimu, kainų lubų panaikinimo poveikis būtų panašus į hipotetinio kartelio išardymą: nelikus bendro kainos orientyro, konkurencija tarp degalinių padidėtų.
Panašų kainų koordinavimo mechanizmą rodo ir šiemet paskelbtas tyrimas apie Graikiją, kur kai kuriose salose buvo įvestos degalų kainų lubos. LSE tyrėjai priėjo prie panašių išvadų – nors kainų lubos sumažino kainas tose degalinėse, kuriose jos iš tikrųjų apribojo kainas, tačiau kitose degalinėse kainos paaugo. Tyrėjai taip pat rado, kad po lubų įvedimo kainos supanašėjo net tarp tų degalinių, kurioms jos nebuvo taikomos.
Taigi, degalų kainų lubos ne tik didina kaštus, bet ir sukuria orientyrą kainai, aplink kurį rinkos dalyviai gali be jokių atskirų susitarimų koordinuotis dėl kainos. Belgijos patirtis rodo paradoksalų kainų lubų poveikį – panaikinus kainų lubas sustiprėtų konkurencija ir mažėtų kainos. Graikijos tyrimas taip pat rodo, kad lubos gali padidinti degalų kainas net ir trumpuoju laikotarpiu.
Vartotojams gali kainuoti šimtus milijonų
Jei tyrėjų Belgijoje išvados pritaikytinos ir dyzelinui (tirtos buvo tik benzino kainos), tai 3,4 % didesnės kainos patuština Belgijos verslo ir gyventojų kišenes daugiau kaip puse milijardo eurų. Kasmet.
„Ant servetėlės“ pritaikius šias išvadas Lietuvoje prie 2.20 Eur/l dyzelino kainos ir 1.80 Eur/l benzino kainos, kainų lubos galėtų didinti dyzelino kainas apie 6-7 ct/l, benzino – apie 5-6 ct/l.
Jei taip nutiktų, tai kainų lubos per metus vartotojams atsieitų maždaug 150 mln. Eur. Tai nėra prognozė, tik spėjimas, kokia galėtų būti ta „vartotojų apsaugos įstatymo“ kaina.
Pabaigai – degalų rinkos kainos buvo, yra ir bus mažiausios įmanomos kainos tol, kol šalyje turime veikiančią konkurenciją degalų tiekimo ir prekybos rinkose. Atsikratykime iliuzijų, kad valstybė gali turėti informacijos apie kainas, kurios neturi rinka. Ir čia nesvarbu, kad kainų lubas siūloma taikyti tik „krizės atveju“ – trumpai veikiantys nuodai dėl to netampa vaistais.
#VerslasLietuvai
Įžvalgos autorius: LVK vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.
