Vyriausybei užsibrėžus papildomai apmokestinti energetikos sektorių, LVK tam nepritaria ir įžvelgia politikų trumparegiškumą šiuo klausimu.
„Mes kalbame apie sektorių, kuriam reikia milžiniškų investicijų ne tik į gamybą, bet ir į konversiją, gamybos žalinimą ir tvaraus, žaliojo kuro gamybą – visas investicijas, kurias valstybė daug metų turėjo remti viešais pinigais, kad jos atsipirktų“, – teigia LVK patarėjas Vilius Kriaučiūnas.
Pasak jo, per pastaruosius 15 metų Europoje uždaryta dešimtys naftos refinerijų. Todėl vertinant naftos perdirbimo ir kitų energetikos sektorių pelningumą svarbu atsižvelgti ne tik į dabartines pelno maržas, bet ir į ilgalaikius veiklos iššūkius ir sektoriaus cikliškumą.
„Jeigu politikai gelbėja energetikos įmones nuo per didelių pelnų vienais metais, gal nori tuomet gelbėti ir nuo per mažų pelnų kitais metais? Man nėra akivaizdu, kad energetikos sektorius su tokiomis „pelno žirklėmis“ nesutiktų, priešingai, pvz. vėjo energetikoje ši schema taikoma ne vienoje šalyje, tačiau politikai nenori apie tai girdėti“, – sako V. Kriaučiūnas.
LVK taip pat atkreipia dėmesį, kad kainos signalas tam ir yra, kad parodytų, kur ekonomikoje yra reikalingos investicijos: išaugusios pelno maržos paprastai yra laikinos, nes didesnis pelningumas skatina naujas investicijas į gamybą, o tai subalansuoja situaciją.
„Tačiau kai Europos Sąjungoje kai kurie sektoriai dešimtmečius gyvena bado sąlygomis, ir kai potencialūs investuotojai žino, kad investicijų sėkmės atveju vis tiek juos išbuožins, joks racionalus verslas neinvestuos ir nepadės spręsti dyzelino kainų krizės. Toks politikų trumparegiškumas stebina“, – pastebi V. Kriaučiūnas
#VerslasLietuvai
