Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių
metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos
pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka
didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų
išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės
rezultatai buvo rekordiškai maži – metinis augimo tempas sudarė vos 6
proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Nepaisant įspūdingų ekonomikos augimo tempų, didelė Estijos eksporto
priklausomybė nuo Europos rinkų gali lemti žymų ekonomikos augimo tempų
sulėtėjimą. Danske bankas prognozuoja, kad 2012 m. Estijos BVP augimas
sulėtės iki 3,9 proc. Tačiau yra didelė rizika, kad augimas gali būti ir
mažesnis. Didžioji dalis Estijos eksporto keliauja į Švediją ir
Suomiją, kurioms prognozuojami tikrai sunkūs metai. Pagrindinį teigiamą
stimulą ateinančiais metais turėtų lemti vidaus paklausa. Ilgus metus
vykdyta subalansuota fiskalinė politika duoda akivaizdžių dividendų –
naujos krizės akivaizdoje Estija gali šiek tiek atlaisvinti „diržus“.
Nors, euro zonos skolų krizės kontekste tai nėra pati nerizikingiausia
ateities raidos strategija.