Sklandus pasiruošimas euro įvedimui ir efektyvus ES lėšų panaudojimas – du pagrindiniai Finansų ministerijos prioritetai. Tai akcentavo Finansų ministras Rimantas Šadžius, susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Susitikimo metu aptarti ir kiti verslui aktualūs klausimai: integruotų verslo ir mokslo slėnių raidos perspektyvos, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) projektai, draudimo rinkos skatinimas mokestinėmis lengvatomis.
„Pinigai – šalies kultūros elementas, todėl svarbu sklandžiai integruoti naujus pinigus į mūsų kultūrą. Šiam procesui valdyti bus sukurta euro įvedimo koordinavimo komisija, kuri rūpinsis strateginiais klausimais. Praktiniam darbui subursime specialią koordinavimo darbo grupę, o ekspertiniame lygmenyje planuojamos šešios darbo grupės, kurios rūpinsis atskiromis sritimis, kaip pavyzdžiui, verslo aplinkos, vartotojų teisių, visuomenės informavimo. Šiose darbo grupėse tikimės aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo. Didžiausias iššūkis bus visuomenės informavimo kampanija, nes pinigų pasikeitimas paliečia kiekvieną visuomenės narį“, – sakė Rimantas Šadžius. Susitikimo metu sutarta, kad Lietuvos verslo konfederacijos atstovai bus deleguojami į ekspertų darbo grupes.
LVK atstovai išreiškė susirūpinimą integruotų verslo ir mokslo slėnių perspektyvomis. Prof. Vladas Bumelis akcentavo, kad slėniai gali sėkmingai gyvuoti tik tada, kai į juos ateina investicijos iš verslo. „Slėnio sėkme galima patikėti tik tada, kai pats verslas atneša pinigus. Į „Santaros“ slėnį buvo investuota apie 200 mln. litų valstybės ir ES lėšų, o iki šios dienos verslas jau investavo apie 250 mln. litų. Todėl „Santara“ šiuo metu yra sėkmingiausias iš penkių šalies slėnių. Kol kas neaišku, kas bus su kitais. Tačiau gal verta pamąstyti, ar Lietuvai tikrai reikia penkių slėnių“, – sakė V. Bumelis. Finansų ministras sutiko, kad dabartinė slėnių koncepcija nėra tinkama, o didžiausius sunkumus sukelia ES lėšų administravimas, ypač mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje. R. Šadžius pažymėjo, kad būtina paprastinti ES lėšų administravimo procesus, kad šie pinigai būtų panaudojami kuo efektyviau ir neštų realią naudą.
Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pažymėjo abipusę viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) naudą bei paragino ministrą paspartinti tokių projektų vystymą. „Verslas pasiruošęs investuoti į tokius projektus. Verslininkams tai užtikrina ilgalaikes sutartis, pastovias darbų apimtis ir pajamas, o valstybei nereikia imti paskolų ir dar labiau didinti valstybės skolos. Be to nereikia pamiršti, kad verslui sumokėti pinigai nemaža dalimi grįžta į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu“, – sako V. Sutkus. Ministro nuomone, VPSP projektų idėja Lietuvoje nors ir daug diskutuojama, bet vis dar labai inovatyvi. Partnerystės sąvoka, kuri iš esmės apima rizikų pasidalijimą, yra teisiškai sudėtinga koncepcija. Tačiau R, Šadžius sutiko, kad tokie projektai turi būti vystomi, ir galbūt esminiu uždaviniu lieka psichologinio barjero įveikimas, nes VPSP projektų praktika Lietuvoje vis dar labai menka.
Konfederacijos atstovai dar kartą akcentavo, kad valstybė neturėtų konkuruoti su verslu, perimdama iš jo tam tikras funkcijas savo žinion, o jų vykdymui kurdama naujas institucijas ir papildomus valdininkų etatus. R. Šadžiui priminta skolų išieškojimo funkcija, kuri praėjusios vyriausybės nutarimu yra perimta iš antstolių, o jos vykdymui planuojamą kurti naują instituciją prie Finansų ministerijos. Ministras teigė, kad šis projektas nėra iki galo patvirtintas ir užtikrino, kad nauja valstybės institucija nebus kuriama, bet bus svarstoma, kaip efektyviau padalinti funkcijas tarp valdžios ir verslo.
Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis akcentavo, kad Lietuvos draudimo rinka yra viena labiausiai atsilikusių Europoje ir siūlė taikyti ne gyvybės draudimo plėtrai mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų draudimui, kai darbdavys draudžia savo darbuotojus, taip pat papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nuostatomis, kurios leistų įmonėms drausti savo darbuotojus draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, o draudimo įmokos būtų neapmokestinamos, pritaikyti mokestinę lengvatą gyventojų turto draudimui. Įvedus pajamų mokesčių susigrąžinimo galimybę, būtų ne tik didinama šio produkto plėtra, bet ir garantuojamas finansinis stabilumas. R. Šadžius sutiko, kad toks pasiūlymas yra svarstytinas ir pažadėjo šį klausimą perduoti atsakingiems ministerijoms darbuotojams.
LVK tęsia susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais. Konfederacijos atstovai jau susitiko su Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Teisingumo, Finansų ministerijų vadovais bei Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičium. Po susitikimų su Vyriausybės atstovais LVK paruošia pasiūlymus ir rekomendacijas ministerijoms pagal jų veiklos sritis, konfederacijos atstovai deleguojami į įvairias darbo grupes.
