V.Landsbergis: „Turime aiškiai jausti, kur yra kompromisas ir kur prasideda kapituliacija“

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
atstovai, susitikę su Europos parlamento nariu prof. Vytautu Landsbergiu,
aptarė Lietuvos verslo situaciją Ukrainos ir Rusijos konflikto
akivaizdoje.

Rusijai vis labiau žvanginant
ginklais Europos sąjunga jau pradeda taikyti ekonomines sankcijas kaimyninei
šaliai, o tai gali atsiliepti ir Lietuvos verslui, kadangi pingantis Rusijos
rublis brangina lietuviškų produktų kainas, kyla realus pavojus, kad Rusija
uždarys savo rinką Lietuvos eksporto prekėms.

„Turime būti vienos nuomonės kaip
niekada anksčiau, priešingu atveju gresia susiskaldymas“,- susitikime kalbėjo
V.Landsbergis.

Politikas sakė nesuprantantis kai
kurių verslininkų nuomonės, kad Lietuva turi laikytis nuosaikesnės pozicijos
Rusijos atžvilgiu ir pridūrė, kad verslininkai turi mokytis iš praeities
klaidų: „Užimta vergiška, vasališka pozicija dar
niekad ir niekam neatnešė laimės ar pagarbos pasaulyje“.

Pasak jo, net
jei verslas turi itin aktyvių ryšių su Rusija, jis turi suvokti, kad dirba
labai rizikingoje rinkoje, kurioje niekas negali būti pastovu, kadangi visus
ekonominius procesus valdo imperialistinių siekių turintys politikai. „Būtina
suprasti, kad tokios aspiracijos anksčiau ar vėliau gali baigtis labai liūdnai.
Tokioje rizikingoje, neskaidrioje, nedemokratiškoje rinkoje visada gali
atsitikti taip, kad politikai nutrauks tuos verslo saitus, nacionalizuos įmones
ir išvarys lauk tuos verslininkus iš Rusijos. Todėl žemintis ir elgtis
taip, kad Rusija – „šeimininkas“, gink Dieve, nesupyktų ant mūsų, yra mažų
mažiausiai nepadoru ir neperspektyvu“, – kalbėjo profesorius.

2007 metais
Vakarų Europos naftos koncernai „Shell“ ir BP Rusijoje perleido nusipirktų dujų
telkinių Sachaline ir Sibire valdymą „Gazprom“ kompanijai, nes Rusijos
valdžia grasino atimsianti jiems koncesijas ekologinės žalos dingstimi.
Daugelis ekspertų mano, kad toks Rusijos žingsnis buvo užsienio įmonėms
priklausančio turto nacionalizavimas.

LVK atstovai
susitikime pabrėžė, kad Lietuvai turint daug verslo ryšių su Rusija ir esant
įtemptai situacijai – reikalingas ES palaikymas ieškant alternatyvių rinkų,
kadangi įmonės turi išlaikyti darbo vietas bei toliau plėtoti veiklą. Kaip
teigė vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) generalinis sekretorius
Ričardas Malkus, Lietuva turi daug ūkinių ryšių su Rusija, kuriuos nutraukus
mūsų valstybei gali kilti nemažai ekonominių išbandymų. „Nutrūkus ekonominiams
saitams su rusais, mūsų eksportas iškart patirs 10 proc. nuosmukį ir smuks
toliau.“, – sakė R.Malkus. Pasak jo, reikia ieškoti būdų kompensuoti šiuos
praradimus.

Profesorius
V.Landsbergis sakė, kad Lietuva turi aiškiai jausti, kur yra kompromisas su
Rusija, o kur jau prasideda kapituliacija.

Per pirmus tris 2013 metų
ketvirčius Rusija buvo svarbia Lietuvos užsienio prekybos partnere: eksportas
sudarė 19,4 proc., importas – 30,8 procento. Eksporto kiekiai į šią šalį
analizuojamu laikotarpiu augo 15,9 proc. ir siekė 12,16 mlrd. litų. Po Rusijos
pagal eksporto apimtis rikiuojasi Latvija (eksportas į šią šalį sudaro 10
proc.), Estija (8,1 proc.), Lenkija (7,4 proc.), pagal importo – Vokietija (10%
proc.), Lenkija (9,3 proc.) bei Latvija (6 proc.). Lietuviškos kilmės prekių
daugiausia eksportuota į Estiją (10,1 proc.), Vokietiją (10 proc.), Latviją
(9,5 proc.) ir Jungtinę Karalystę (8,6 proc.).

V.Landsbergis
sako, kad jeigu Lietuva neužims principinės pozicijos užsienio politikoje,
greitu metu Lietuvos verslai gali nesulaukti paramos iš ES: „Jeigu Rusija
suvalgys Ukrainą, greičiausiai pabūklai bus nutaikyti į mus. Tada jau niekam
nebereikės nei to mėsos, nei pieno, nei kitų verslų su rusais, nes tada jau
mūsų verslininkai tiesiog tose srityse nešeimininkaus. Šeimininkaus Kremlius“,
– pabrėžė p. Landsbergis. Jo nuomone,
šiuo metu Krymas Rusijai yra tik tolesnių veiksmų pradžia: „Krymas yra tarpinė
stotelė, nes Rusija siekia hegemonijos Europoje.

Pasak LVK
prezidento V.Sutkaus, grėsmės akivaizdoje svarbiausia nuosekli ir tvirta
nepriklausomybės gynimo politika ir reali agresijos sulaikymo strategija –
Lietuvos žmonių aiški pilietinė pozicija, gynybai skiriamų lėšų didinimas.
Turbūt jau laikas pagalvoti ir apie šauktinių kariuomenės sugrąžinimą.