Kandidatas į Prezidento postą, Seimo
Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais sakė, kad
dabartinė Vakarų šalių reakciją į įvykius Ukrainoje įrodo, kad anksčiau
Lietuvos kelti klausimai dėl saugumo bei Rusijos agresijos buvo pagrįsti.
„Vakarai atsigavo ir suprato, kad Lietuva
buvo teisi. NATO ir Vakarų šalys pradėjo reaguoti į Rusijos vykdomą politiką, o
tai yra geras ženklas“, – sakė Seimo narys.
LVK prezidentas Valdas Sutkus susitikime
pažymėjo, kad Lietuva turi atsakingiau žiūrėti į mūsų krašto gynybą: „Matant
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymus tampa akivaizdu, kad mūsų kaimynės
Rytuose ambicijos baigsis ne ties Lietuvos, bet ties Vokietijos siena“.
Pasak V.Sutkaus, atsakingos valstybės
institucijos bei politikai turi rasti sprendimą, kad esant reikalui žmonės būtų
pasirengę ginti mūsų šalį: „Galbūt vertėtų galvoti apie Šveicarijos variantą,
kai kiekvienas vyras turi po ginklą, kuris gali būti saugomas policijoje, o
esant reikalui – gali būti naudojamas. Būtina priimti sprendimus, kurie
užtikrintų Lietuvos saugumą“.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais
asociacijos LINAVA generalinis direktorius Ričardas Malkus sakė, kad Rusijos
agresyvi politika buvo vykdoma pastaruosius kelerius metus.
„Tai, kad Rusija nusiteikusi agresyviai, buvo
matoma jau anksčiau. Nuo 2013 metų vasaros pradžios Rusija nuolatos pažeidinėja
TIR konvenciją (Tarptautinis šalių susitarimas dėl krovinių gabenimo be tarpinio prekių perkrovimo), nuolatos
būdavo sukuriami sunkumai vežėjams muitinėse“, — kalbėjo jis.
R.Malkus sakė, kad Lietuvos verslas priklauso
nuo Rusijos, nes esame pasienio šalis: „Ne Lietuva intensyviai prekiauja su
Rusija, bet Vakarai su Rytais. Esame pasienio šalis, mūsų vežėjai ir kitas
verslas yra patogioje situacijoje, taigi tuo ir gali naudotis Rusija bei daryti
mums spaudimą. Suprantama, kad Lietuvos verslininkai turi persiorientuoti į
Vakarus, bet ar Vakarai mus priims?“
A.Paulauskas susitikime pabrėžė, kad šiandien
tampa ypač svarbus energetinės nepriklausomybės klausimas nuo Rusijos: „Pradėti
energetiniai projektai užtikrins mūsų nepriklausomybę, bet kiek tai bus
ekonomiškai mums naudinga?“
„Tampa populiaru vykdyti „politinius
projektus“, tačiau užmirštama ekonominė nauda. Akivaizdu, kad Lietuva viena
negali įgyvendinti labai didelių projektų, turime žiūrėti į ekonominę projektų
naudą. Jeigu to nedarysime, nuostolius turėsime padengti iš mūsų šalies
biudžeto“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Kandidatas taip pat apgailestavo, kad per
paskutinius kelerius metus buvo visiškai sugadinti santykiai su Latvija: „Buvo
sutarimas su Latvija, jeigu elektros jungtis su Švedija bus tiesiama iš Lietuvos,
tuomet suskystintų dujų terminalas bus statomas Latvijoje. Tačiau mes kaimynus
apgavome, klausimas, ar dabar jie pirks dujas iš mūsų?“
A.Paulauskas su verslininkais taip aptarė
teisėsaugos problemas Lietuvoje. Anot verslininkų, dabar galiojančios nuobaudos
per didelės.
Politiko teigimu, kova su pažeidėjais vis
didėjančiomis baudomis neduoda norimų rezultatų: „Suprantama, kad pažeidėjus
reikia bausti, bet už pažeidimus turi būti taikomos adekvačios nuobaudos,
kurios neatimtų viso turto iš žmogaus, leistų jam pasitaisyti“.
A.Paulauskas sutinka su verslininkų nuomone,
kad teisėsauga dažnai tampa ir tarpusavio nesutarimų sprendimo įrankiu: „Tenka
išgirsti istorijų, kai žmonės po 7-8 metus mina teismų slenksčius, vilkinami
procesai“.
A.Paulausko teigimu, jam vis didesnį nerimą
kelia Seime priiminėjami antikonstituciniai sprendimai: „Anksčiau Seimo
pirmininkas negalėjo teikti įstatymo svarstymui, jeigu Teisės departamento
pateiktos išvadose nurodoma, kad teikiamas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.
Dabar to nėra, priimame įstatymus, o Konstitucinis teismas juos naikina“.
Politikas sakė, kad vien aukštojo mokslo
reformos metu 48 įstatymo straipsniai buvo pripažinti kaip prieštaraujantys
Konstitucijai.
Verslininkai su kandidatu aptarė euro įvedimo
reikalus. Jis pastebėjo, kad per mažai skiriama dėmesio darbui su žmonėmis:
„Kalbantis su paprastais žmonėmis tampa aišku, kad jie bijo naujos valiutos,
nes nežino, kas jų laukia. Vyriausybė ir atsakingos institucijos turi daug
aktyviau užsiimti švietėjiška veikla aiškinant euro privalumus“.
LVK prezidentas teigė, kad verslas siūlo
įvairias iniciatyvas valdžiai, kad euro įvedimas būtų sklandus.
„Vasario mėnesį valdžios institucijoms
siūlėme pasirašyti geros valios memorandumą, kuris numatė laikinai nekelti
mokesčių užtikrinant, kad ir verslas nedidins paslaugų ir prekių kainų“, –
kalbėjo V.Sutkus.
