Kazachstanas – viena
patraukliausių NVS
šalių rinkų. Neatsitiktinai į šią šalį vyko gausi Lietuvos verslo ir
aukščiausių valdžios pareigūnų delegacija. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)
organizuotoje misijoje dalyvavo apie 80 verslo atstovų ir 20 oficialiosios
delegacijos narių. Vizito metu buvo pasirašyti dvišaliai susitarimai, vyko
susitikimai su Kazachstano pareigūnais ir verslo atstovais, delegacija lankėsi
ministerijose.
Lietuvos verslininkai aplankė du
pagrindinius Kazachstano miestus – Astaną
ir Almatą.
Vien tik Almatoje
su Lietuvos delegacija atvyko susitikti apie 500 vietos verslininkų. Pasak LVK
generalinio direktoriaus Algimanto Akstino, tai rodo, kad vietos verslininkų
susidomėjimas Lietuvos verslu ir noras užmegzti kontaktus yra didelis. Šių susitikimų
metu buvo pasirašyta ir sutarčių, ir aktyviai tartasi dėl maisto produktų
eksporto į Kazachstaną.
„Tikimės, kad po šio vizito prasidės
naujas dvišalio ekonominio bendradarbiavimo etapas ir išaugs prekyba: atsiras
naujų bendradarbiavimo projektų, didės investicijos į aukštųjų technologijų, medicinos bei švietimo
sritis, bus priimti patikimesni ir efektyvesni logistikos
sprendimai“, – sakė A. Akstinas.
Geras perspektyvas Kazachstane mato konkurencingų,
žiniomis ir aukštosiomis technologijomis paremtų produktų bei paslaugų teikėjai. Viena tokių sričių – lazerių technologijos.
Lietuvos įmonė „Femtika“, kurios sfera yra lazerinių tyrimų žinių ir įrangos
tiekimas, verslo misijos metu domėjosi medžiagų tyrimų centrais, susitiko su
pora universitetų bei Kazachstano švietimo ministerija, aptarė galimybes
investuoti ir sukurti pagrindą naujiems tyrimų centrams. Pasak „Femtika“
direktoriaus Vidmanto Šakalio, susidomėjimas ir noras bendradarbiauti yra
didelis, nes šalis daug investuoja į žinių ekonomikos sukūrimą ir kol kas šių
dalykų neturi.
Lietuvos verslininkams svarbi ne vien
tik naujų partnerių paieška, o ir gerų asmeninių santykių palaikymas. Vienas iš
verslo delegacijos dalyvių, UAB „Informacinė raida“ direktorius Virginijus
Jakštys, jau sėkmingai vysto verslą Kazachstane – įmonėms teikia uostų automatizavimo
paslaugas.
Pasak V. Jakčio, nors iš po-sovietinės
erdvės Kazachstanas yra viena iš perspektyviausių rinkų, tačiau ten
įsitvirtinti nėra lengva. Tai ilgalaikė rinka, į ją reikia daug investuoti, nes
tai yra Rytai, kur verslas yra paremtas santykiai, o santykiams sukurti reikia
metų, o ne mėnesių. Tokių šalių kaip mūsų yra daug, o žaidėjai yra ir stiprūs
ir dideli, taigi reikia turėti ir stiprų, konkurencingą produktą, ir investuoti
į asmeninius santykius.
Verslo misijos dalyviai taip pat
palankiai vertina perspektyvas pritraukti investicijų į logistikos sektorių,
ypač – Klaipėdos jūrų uostą. Pats Kazachstanas yra suinteresuotas transportuoti
didžiulius kiekius prekių iš Kinijos į Europos Sąjungą per Lietuvos jūrų
uostą.
Oficialiuose susitikimuose didelis
dėmesys skirtas „Expo
2017“ parodai, kuri vyks būtent Kazachstane. Lietuvos verslininkai joje taip
pat planuoja pristatyti savo produktus bei paslaugas. Viena iš sričių, kur
Lietuva tikrai dalyvaus, yra energetika. Tikimasi, kad traukinys „Saulė“
taps oficialiu šios parodos vežėju.
Viena iš opiausių šių dienų problemų – maisto
produktų tranzitas per Rusiją į Kazachstaną. Šiuo metu kroviniai iš Lietuvos gabenami
per Rusijos teritoriją yra nuodugniai tikrinami arba dažnai atsiranda kliūčių
juos pervežti.
Pasak Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, Lietuva nori pasiekti, kad
šiam tranzitui galiotų tokios pačios taisyklės kaip ir per Lietuvos teritoriją
iš Kaliningrado
į Rusiją gabenamiems kroviniams, kurie nėra tikrinami. Vizito į Kazachstaną
metu pasirašytas memorandumas dėl maisto produktų ir žuvies tranzito, tikimasi,
padės šią problemą išspręsti.
Prekybos
duomenys rodo, kad Kazachstanas tampa viena iš prioritetinių rinkų Lietuvos
eksportuotojams. Per paskutinius dešimt metų šalių tarpusavio prekybos apimtys
padidėjo 12,5 karto, o 2014 metais užfiksuotas reikšmingas prekybos proveržis.
Kazachstanas yra didžiausia ir
ekonomiškai stipriausia Vidurio Azijos valstybė, kurios plotas yra beveik lygus
visai Vakarų Europai. Lietuvos maisto produktų ir gėrimų eksporto apimtys į
Kazachstaną 2014 m. išaugo dvigubai palyginti su 2013 m., o pieno produktų
eksportas padidėjo 50 procentų.
Reikšmingas eksporto apimčių padidėjimas
fiksuojamas žemės ūkio produkcijos segmente (cukrus, javai, daržovės), metalų
ir įrenginių segmente (geležinkelių riedmenys ir jų dalys; vario, alavo ir
nikelio dirbiniai), tekstilės, chemijos ir farmacijos segmentuose, taip pat
baldų, optikos, spausdinimo ir kinematografijos gaminių segmentuose.
Nepaisant bendros sudėtingos ekonominės
padėties NVS
regione, Kazachstano ekonomikos perspektyvos išlieka optimistinės. Tarptautinio
valiutos fondo duomenimis, 2015 m. Kazachstano BVP
išaugs 4,7 proc.
Kazachstano ūkio plėtrai didelės įtakos turi sparčiai augantis vidaus
vartojimas, kuris 2014 m. padidėjo 7 proc.,
o 2015 numatomas papildomas 8,2 proc.
vidaus vartojimo padidėjimas.
2014
m. išlaidos vartojimo prekėms ir paslaugoms Kazachstane viršijo 100 mlrd. JAV
dolerių. Tai rodo milžinišką eksporto plėtros į Kazachstano rinką potencialą.
Numatomas tolesnis investicijų augimas, prie kurio prisidės neseniai
Kazachstano valdžios paskelbtas ekonomikos plėtros ir modernizavimo planas, kuris
yra nukreiptas į infrastruktūros ir finansų sektoriaus stiprinimą bei verslo
aplinkos gerinimą.
