Sveikatos apsaugos ministras:
turime sutvarkyti sveikatos sistemą
Lietuvoje medicinos paslaugų
poreikis kasmet auga ir tam reikia vis daugiau lėšų. Specialistai prognozuoja
artėjant sveikatos sistemos krizę, nes valstybė po kelerių metų nebepajėgs garantuoti
nemokamo gydymo.
„Sveikatos apsaugai valstybė
šiuo metu skiria 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai bendras
sveikatos priežiūros biudžetas sudaro 6,4 proc. BVP dydžio. Matome, kad tą
skirtumą – milžiniškas sumas – jau dabar apmoka žmonės, tad ar galime sakyti,
kad sveikatos apsauga yra nemokama ir visiems prieinama?“, – susitikime su
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais sakė sveikatos apsaugos
ministras Juras Požėla.
Pasak ministro, tai yra
didžiulis disonansas sveikatos sistemoje. Neturėtume iš karto pulti didinti
valstybės įmokų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF). Pirmiausia,
turime sutvarkyti sveikatos sistemos vidų ir tik tada galėsime tikėtis didesnio
valstybės indėlio.
LVK prezidentas Valdas Sutkus
atkreipė dėmesį, kad poreikis sveikatos priežiūrai nuolat auga. Per pastarąjį
dešimtmetį vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 72 iki 74
metų. Šimtai tūkstančių sveikesnių, darbingo amžiaus žmonių emigravo, kurie
realiai sumoka sveikatos draudimo įmokas. Tai rodo, kad mažėja sveikesnių
mokesčių mokėtojų proporcija visuomenėje ir didėja senjorų amžiaus grupė,
kuriems reikia daugiau lėšų sveikatos paslaugoms.
„Dėl to valstybės išlaidos
sveikatos apsaugai sparčiai auga: Lietuvos PSDF biudžetas 2003 m. buvo 2 mlrd.
litų, o 2016 m. – 5 mlrd. litų. Jeigu nieko nebus imtasi, už kelių metų Lietuvą
gali ištikti socialinė ekonominė krizė“, – teigė V. Sutkus.
Anot verslininkų, šią problemą
galima išpręsti tik patobulinus sveikatos priežiūros organizavimo ir finansavimo
sistemą, sudarant lygias sąlygas privačiai ir valstybinei medicinai, sukuriant
papildomo, savanoriško sveikatos draudimo sistemą.
„Pasaulio sveikatos
organizacijos duomenys rodo, kad šalyse, kuriose lygiavertiškai veikia
valstybinė ir privati medicina, kuriose kartu veikia valstybinis privalomas ir
privatus savanoriškas sveikatos draudimas, pasiekiama geresnių sveikatos
priežiūros rezultatų: gyventojai yra labiau patenkinti sveikatos apsaugos
sistema, tokios šalys pasižymi aukštais sveikatos sistemų reitingais“, – teigė
LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas Laimutis Paškevičius.
Pasak L. Paškevičiaus, kitų
šalių patirtis rodo, kad aukščiausius sveikatos sistemos reitingus užimančiose
valstybėse, privati medicina vaidina esminį vaidmenį, užtikrinant kokybišką
gyventojų sveikatos priežiūrą.
Pažangiose ES šalyse virš 90
proc. šeimos medicinos paslaugų suteikia privatūs paslaugų teikėjai, o Lietuvoje
– tik 30 proc. Europoje privačių gydytojų konsultantų yra virš pusės, o
Lietuvoje – tik 8 proc. Europos Sąjungoje stacionarinių medicininių paslaugų
rinkoje privatūs teikėjai sudaro per 30 proc., o Lietuvoje – nesiekia 2
procentų.
Pavyzdžiui, Olandijoje
privačios ligoninės sudaro 88 proc., Belgijoje – 70 proc., Prancūzijoje – 66
proc., Vokietijoje – 34 proc., o Lietuvoje – vos 1 procentą. Lietuva pagal
stacionarinių lovų skaičių užima paskutinę vietą ES. Šie skaičiai rodo, kad
Lietuvoje privačios medicinos potencialas nėra išnaudotas, o investicijos į
sveikatos sektorių pritraukiamos tik minimaliai.
„Privačios medicinos plėtra
Lietuvoje yra sustojusi dėl diskriminuojančios politikos. Nors privačios
įstaigos turi puikią aparatūrą, puikius gydytojus, tačiau su jomis nesudaromos
stacionarinių paslaugų sutartys. Taip pacientai yra diskriminuojami, nors ir
moka tokias pačias sveikatos draudimo įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo
fondą.
Išmokos iš ligonių kasų už
sveikatos priežiūros paslaugas taip pat yra neadekvačios. Pavyzdžiui, už 12
metų mokslus krimtusio gydytojo specialisto konsultaciją mokama apie 15 Eur, už
metinę psichikos sveikatos priežiūrą pirminiame lygyje vienam žmogui skiriama
vos 3 Eur, o šeimos gydytojas už metų trukmės paciento priežiūrą gauna nuo 20
iki 100 Eur. Apmaudu, kad gydytojo darbas yra nuvertinamas. Palyginimui,
internete reklamuojamas santechniko vienos valandos darbo įkainis siekia tuos
pačius 20 Eur“, – sakė LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas.
Anot J. Požėlos, privačios
gydymo įstaigos ir valstybinės privalo dirbti kartu vienoje sistemoje,
papildyti viena kitą ir gali puikiai veikti drauge. „Dabartinei sveikatos
sistemai reikia pokyčių, todėl tikimės partnerystės su verslu, diskusijų, kuria
linkme turime eiti“, – teigė ministras.
Pasak L. Paškevičiaus,
sveikatos sistemos finansavimo problemas padėtų spręsti ir papildomas sveikatos
draudimas, kuris nėra išplėtotas Lietuvoje. Lietuvoje jis sudaro tik 1 proc.,
kai pažangiose ES šalyse – nuo 5 iki 10 proc. Žmonės galėtų papildomai drausti
savo bei artimųjų sveikatą, darbdaviai galėtų investuoti į darbuotojų sveikatą.
Taip atsirastų papildomų lėšų sveikatos sistemoje, kurių reikia, norint užtikrinti
vis didėjančius senstančios visuomenės poreikius.
L. Paškevičius pasidžiaugė
prasidėjusiu konstruktyviu dialogu su Sveikatos apsaugos ministru ir užbaigiant
susitikimą pateikė Lietuvos sveikatos sistemos viziją: žmogiškosiomis
vertybėmis grindžiama sveikatos priežiūra, paremta vertę kuriančia viešojo ir
privataus sektorių partneryste, konstruktyviu bendradarbiavimu bei sąžininga
konkurencija, užtikrinant prieinamą, saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą
gyventojams, efektyviausiai panaudojant ribotus išteklius. Tik veikdami ir
kurdami kartu, galime nuveikti daugiausia paciento labui.
