Retas lietuvis ryžtasi
pradėti verslą Japonijoje, nes tai yra brangu ir ilgai užtrunka. Tačiau, perpratus
japonų papročius ir verslo specifiką, ši milžiniška rinka Lietuvos verslui gali
tapti tikra aukso gysla. Apie tai, kaip bendrauti su Japonijos verslininkais ir
kokios lietuviško verslo perspektyvos šioje šalyje, pasakojo ekspertai antrojoje renginių ciklo „Eksporto rytas“ konferencijoje.
Japonija
yra stipriai veikiama Vakarų kultūros, tačiau užsienio verslininkas čia turi
įveikti daugiau barjerų ir iššūkių, nei kuriant partnerystės santykius Europoje
ar NVS šalyse. Pasak konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ atstovo
Tado Žibūdos, daugumai Japonų Lietuva yra tiesiog Europa, todėl formuoti savo
įvaizdį reikia čia ir dabar bei nepamiršti, kad stabilumas, glaudus
bendravimas, pagarba – tai vertybės, kurios svarbios Japonijos verslininkams.
„Nusilenkimus,
daiktų padavimo dviem rankomis ir kitus kasdienius ritualus siūlyčiau atidėti į
šalį – juos išmokti lengva. Akivaizdžiausias skirtumas tarp lietuvių ir japonų
yra pagarbos žmogui, kompanijai ir valstybei kiekis. Lietuvis, atvykęs iš
apsukruolių visuomenės, kur reikia nuolat pasirūpinti savimi ir savo gimine, ko
gero, dar šimtą metų mokysis pagarbos iš japonų. Pradėjus jausti panašią
pagarbą mus supančiai aplinkai – japonus suprasti ir su jais bendrauti bus
lengviau“, – įsitikinęs T. Žibūda.
Vertina ilgalaikius
santykius
Japonijos
verslininkams labai svarbu gerai pažinti būsimus verslo partnerius, įsitikinti,
kad su jais verta užmegzti ilgalaikius verslo ryšius, todėl, pasak Andriaus
Geležausko, „Hitachi Europe“ verslo plėtros vadovo Baltijos šalims, nepakanka
vieną ar kelis kartus nuvažiuoti į Japoniją tam, kad draugystė būtų tvirta ir
ilgalaikė.
„Investuokite
į ilgalaikius santykius. Kadangi Japonijos įmonėse darbuotojų kaita yra labai
maža, to tikimąsi ir iš mūsų įmonių, tad reikia stengtis užmegzti ne tik
dalykinius santykius, bet ir skirti dėmesio asmeniniams ryšiams. Po verslo
susikimo nueikite kartu pavakarieniauti, ar į karaoke barą. Neoficialioje
aplinkoje vyksta tikrasis verslo sprendimų priėmimas. Čia galima išgirsti daug
vertingos informacijos bei sužinoti ne tatemae, bet honnne, t.y., tikrąją verslo
partnerių nuomonę“, – sakė A. Geležauskas.
Būtinas profesionalus
vertėjavimas
Išmokti
Japonų kalbą yra išties nelengva, todėl pagrindine bendravimo kalba tampa
anglų. Vis dėlto, net ir bendraujant angliškai, dėl specifinės tarties suprasti
japonus nėra lengva. Pasak T. Žibūdos, kalbant angliškai, papildomų sunkumų
sukelia ir japonų maniera nesakyti „ne“. Kitais atvejais japonai nesupranta
klausimo ar teiginio, tačiau vis tiek atsako, tęsia pokalbį ir taip gilina
nesusipratimą, todėl bendravimas be vertėjo tampa praktiškai bevertis.
Pasak
A. Geležausko, prieš pardedant bendrauti su japonais, vertėtų išklausyti
profesionaliai parengtą tarpkultūrinės komunikacijos seminarą. Taip pat prieš
pristatant produkciją parodose, vertėtų negailėti biudžeto profesionaliam
lankstinukų ar interneto puslapio vertimui. Tai geriausiai galima padaryti,
pasinaudojus gimtosios kalbos specialisto paslaugomis.
„Esu
matęs daugybę vertimų, kurie verčia šypsotis. Pavyzdžiui, viename lankstinuke Vilnius buvo tapęs ne sostine, bet kaklo
miestu“, – prisimena A. Geležauskas.
Japonijoje – netrūksta
galimybių
Japonija
– viena inovatyviausių šalių pasaulyje. Ne atsitiktinai Lietuvos lazerių,
elektronikos įmonės sėkmingai dirba ir konkuruoja šioje rinkoje. Pasak A.
Geležausko, dideles perspektyvas turi gyvybės mokslai bei ypatingai didelį
potencialą galėtų turėti maisto pramonė.
„Japonijos
maisto pakankamumo rodiklis (angl. self-sufficiency rate) yra apie
35-40 proc., vadinasi šalis daugiau nei 60 proc. maisto produktų importuoja iš
užsienio valstybių. Tai yra milžiniškas potencialas kokybę vertinančioje
rinkoje“, – teigia A. Geležauskas.
„Hitachi
Europe“ atstovas Japonijoje mato puikias galimybes Lietuvos žaidimų kūrėjams
bei mobiliesiems įrenginiams skirto turinio kūrėjams-startuoliams.
