Lietuvoje kas penkta maža ir vidutinė įmonė planuoja savo
verslo plėtrai panaudoti europines investicijas iš 2014-2020 metų finansinio
laikotarpio. Be stipriausio šalyje Vilniaus regiono, europinių lėšų dabar ypač
laukia bendrovės, dirbančios Utenos, Telšių ir Panevėžio apskrityse.
„Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atliktas
reprezentatyvus tyrimas parodė, kad verslo planus su europinėmis investicijomis
iš viso sieja 21,5 proc. mažų ir vidutinių šalies įmonių ir dar tik 3,8 proc.
jų šią paramą jau gavo. 4,4 proc. bendrovių tvirtina jau pateikusios paraiškas
europinėms lėšoms gauti, o 13,3 proc. ketina tą padaryti.
Konkuruojant dėl dabartinio laikotarpio struktūrinių fondų,
aktyviausias Vilniaus regionas, kur europinės lėšos domina kas ketvirtą įmonę –
nuo jo neatsilieka ir Utena. Telšių ir Panevėžio apskrityse ES struktūriniai
fondai yra kas penktos mažos ir vidutinės įmonės akiratyje.
„Vilniaus apskritis sukuria maždaug du penktadalius šalies
bendrojo vidaus produkto (BVP), o vos keliais procentais prie BVP
prisidedantiems atokesniems Lietuvos regionams reikia realaus finansinio
postūmio, kad juose veikiantis verslas įgautų naują kvėpavimą. Vėlavimas
skelbti kvietimus lemia, kad tik keli procentai įmonių jau gali naudotis
europinėmis investicijomis įpusėjus tretiesiems 2014-2020 m. finansinio
laikotarpio metams. Tai rimtas signalas atsakingoms institucijoms, kad jos
susitelktų ir paspartintų ES lėšų skirstymą, nes laukiant finansavimo pamažu
atsiranda investicijų vakuumas – investicinių projektų įgyvendinimas tiesiog
atidedamas, laukiant kvietimų“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus.
„Citadele“
bankas prognozuoja, kad europiniams kvietimams pagaliau išjudėjus, rinka gali
pajusti vadinamąjį „butelio kakliuko“ efektą, kuomet vienu metu plūstelės
kreditavimo paraiškų srautas.
