Praėjusį mėnesį su ministru pirmininku pasirašėme
susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, vadinamą Nacionaliniu
susitarimu. Jame, be kitų dalykų, numatyta modernizuoti viešąsias paslaugas,
įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus,
parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą, gerinti konkurencinę verslo
aplinką – atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines
sąlygas.
Technikos priežiūros tarnyba (TPT) yra valstybei
priklausanti viešoji įstaiga ir viešojo administravimo subjektas. Tačiau jos
dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad tarnybos
veikla nėra viešasis administravimas. Šie vienas kitam prieštaraujantys
teiginiai yra įrašyti šiemet pavasarį Valstybės kontrolės paskelbtoje
ataskaitoje ir kol kas neaišku, kaip ilgai jie sugebės egzistuoti, neigdami
vienas kitą.
Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad viešojo
administravimo subjektų skaičius 2016-aisiais, palyginti su 2009 metais, išaugo
dvigubai – iki 12-os. Verslas su viltimi laukia, kad abejotino reikalingumo
įstaigų skaičių sumažins pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriame numatoma
gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų,
iškreipiančių konkurencines sąlygas.
Paanalizuokime, koks yra realus Technikos priežiūros
tarnybos efektyvumas potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir
sertifikavimo rinkoje.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
veikianti įstaiga yra oficialiai atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių
techninės būklės tikrinimą, įrenginių atitikties įvertinimą ir sertifikavimą.
Jos vadovą šiemet rugsėjį iš pareigų nutarė atšaukti socialinės apsaugos ir
darbo ministras Linas Kukuraitis, ministerija yra tarnybos steigėja. TPT vadovo
atleidimo priežastys – standartinės. Nesugebėjimas užtikrinti vidaus kontrolės
sistemos veikimo, neefektyvus tarnybinio transporto naudojimas, abejotini
priedai prie atlyginimų.
Sprendžiant iš tarnybos 2016 metų ataskaitos, pernai ji gavo 1,5 mln.
eurų pajamų, išlaidos siekė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o grynasis veiklos
rezultatas sudarė vos…37,1 tūkst. eurų. Pasirodo, tai įstaiga, dirbanti
praktiškai „ant nulio“ ir pati pripažįstanti, kad neatlaiko konkurencijos. Vien
vietoje 40 planuotų darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo sutarčių TPT
pernai pavyko pasirašyti tik 4-ias. Kadangi, kaip pati TPT pripažino savo
ataskaitoje, daugelis eksportuotojų renkasi Lietuvoje veikiančias privačias
tarptautines, lygiai tokias pačias paslaugas teikiančias įmones.
Potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo rinka
liberalizuota dar 2002 m., joje veikia akredituotos privataus kapitalo įmonės,
tačiau dominuojančią rinkos padėtį vis dar užima TPT. Tokia situacija iš esmės
atrodo ydinga dėl kelių paprastų priežasčių – neefektyvaus valstybinio
monopolio ir funkcijų dubliavimo. Privatiems žaidėjams tokioje rinkoje ne tik
įsitvirtinti, bet ir išlikti tampa sudėtingiau, nes vyrauja ne ekonominė logika,
o neaišku dėl kokių tikslų globojamų ir nelikviduojamų įstaigų dominavimas.
Europinė praktika vienareikšmiška – poreikio tokioms
funkcijoms leisti valstybės lėšas visiškai nėra. Vakarų šalių pavyzdžiai
byloja, jog potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo
paslaugas patikėjus privačiam verslui ne tik išvengiama personalijų interesų
konflikto, bet ir patys visuomenei reikšmingų objektų tikrinimo darbai vyksta
greičiau ir efektyviau.
Tai nėra to paties lygmens vieša paslauga, kaip
tarkime viešasis saugumas ar švietimas, bet jų kokybė ir efektyvumas yra labai
svarbūs visų mūsų kasdieniniame gyvenime.
Tai nėra to paties lygmens vieša paslauga, kaip tarkime
viešasis saugumas ar švietimas, bet jų kokybė ir efektyvumas yra labai svarbūs
visų mūsų kasdieniniame gyvenime.
TPT, viena iš 12-os. Ir tikimės, kad viena
pirmųjų, kurios bus atsisakyta pagal efektyvumo bei aiškių rezultatų
reikalaujančią Nacionalinio susitarimo logiką.
