Kas laukia Lietuvos
žemės ūkio po 2020-ųjų, kai išseks Europos Sąjungos pinigai, kaip sektorius
susidoros su darbuotojų emigracijos bei didėsiančių mokesčių problemomis ir ar
sugebės atsilaikyti konkurencinėje kovoje? Kokiais kriterijais ir pasitelktomis
pajėgomis rengiama pieno sektoriaus plėtros strategija? Apie tai ir
kitomis aktualiomis temomis kalbėta pirmajame Agroverslo forume, kurį
organizavo Lietuvos verslo konfederacija kartu su Žemės ūkio ministerija ir
komunikacijos agentūra „Avenire“, bendradarbiaujant su „Investicijų ir verslo
garantijos“ (INVEGA).
„Derybos dėl ateities su Europos Komisijos atstovais jau yra
prasidėjusios. Mūsų tikslas, kad paramą gautų gamyba užsiimantys žemdirbiai.
Lietuvai ypač svarbu, jog ateityje dar labiau būtų remiamas gyvulininkystės
sektorius, kuris pastaraisiais metais sparčiai mažėja. Didžiausią rūpestį kelia
emigracija, tad sieksime dar daugiau investuoti į kaimą. Norime, kad čia
kurtųsi ir gyventų jauni žmonės“, – apie 300 dalyvių pritraukusiame renginyje
sakė jo globėjas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad po 2020-ųjų numatytas ES
šalių narių finansinis prisidėjimas prie struktūrinių fondų ir tiesioginių
išmokų, bet Lietuva tam neketina pritarti, kadangi ne visų valstybių finansinės
galimybės yra vienodos. Europos Komisijos Žemės ūkio kaimo plėtros direktorato
atstovas Mario Milouchevas pabrėžė, kad Lietuvos balsas, sprendžiant žemės ūkio
problemas, Europoje yra girdimas. Forumo metu buvo pristatytas EK komunikatas,
kuriame – aprašytos žemės ūkio ateities gairės.
Tuo tarpu Lietuvos ūkininkams didžiausią rūpestį, be
nepalankių oro sąlygų ir žaliavų kainų svyravimų pasaulio rinkose, kelia nuo
kitų metų didėsiantys mokesčiai. Kaip sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas
Talmantas, kils ne tik gyventojų pajamų mokestis, bet net keturis kartus didės
„Sodros” mokesčiai, šoktels degalų akcizas.
„Mokesčiai didėja, degalai ir elektra brangsta, tad geriausi
ūkininkavimo metai baigėsi”, – konstatavo Lietuvos ūkininkų vadovas. Žemės ūkio
kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas sakė, kad prieš
savaitę paskelbtos Lietuvos nacionalinio pieno sektoriaus plėtros strategijos
gairės atveria plačias galimybes socialinei partnerystei.
„Už strateginių gairių priemonių įgyvendinimą atsakingos
institucijos turėtų įvertinti visus turimus išteklius, galimybes ir jau
atliktas investicijas į sektoriaus plėtrą. Šiandien dauguma pieno gamintojų
sutaria, kad kooperacija yra būtina prielaida sėkmingam verslui. Lenkijos pieno
gamintojai jau senokai įgyvendina pieno sektoriaus strategiją, apie 70 proc.
pieno pagamina ir perdirba kooperatyvuose. Tuo tarpu Lietuvos pieno gamintojai
neskuba kooperuotis – tik 40 proc. pieno pagamina 95 proc. ūkininkų“, –
kaimyninės šalies pavyzdžiu rėmėsi N. Narauskas.
Gaivinti su nemenkomis problemomis susiduriantį agroverslo
sektorių bandoma ir įvairiomis valstybės finansinėmis priemonėmis. Forumo
partneris – bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pastaruoju
metu pristato darbo užmokesčio kompensavimo priemonę „Parama darbui“,
skatinančią darbdavius kurti daugiau darbo vietų ir sudaryti galimybes gauti
darbą jo ieškantiems ir neaktyviems asmenims, kurie susiduria su sunkumais
bandydami įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
Ši priemonė skirta tiek darbo patirties neturintiems
jaunuoliams nuo 18 iki 29 metų amžiaus, tiek vyresniems nei 54 metų amžiaus
asmenims, neturėjusiems darbo ne mažiau nei 6 mėnesius. Įmonės gali ne tik
pasilengvinti savo finansinę naštą, bet ir prisidėti prie užimtumo didinimo.
