Nors plėtrą šiemet planuojančių įmonių skaičius išaugo ketvirtadaliu, tačiau verslininkai teigia, kad pasiskolinti lėšų šių planų įgyvendinimui tapo sunkiau – apie 40 proc. mažų įmonių sulaukė neigiamo atsakymo dėl paskolos iš bankų. Tuo tarpu verslo ekspertai įvardija, kad susidūrusios su finansavimo sunkumais pačios įmonės galėtų aktyviau išnaudoti lengvatines kreditavimo priemones.
„Nepaisant prieštaringų prognozių dėl tolesnės Lietuvos ir pasaulio ekonomikos raidos, Lietuvos verslas šiemet toliau didina investicijų apsukas. Tačiau nerimą kelia tai, kad daugėja smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios norėdamos pasiskolinti lėšų investicijoms susiduria su barjerais. Kita vertus, ir pats verslas turėtų aktyviau išnaudoti įrankius, kurie leistų skolintis pigiau ir paprasčiau – „Invegos“ garantijas, taip pat ES investicijų lėšomis iš dalies finansuojamas lengvatines paskolas, kurias teikia keli šalies bankai“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje 47 proc. įmonių planavo šiemet įgyvendinti plėtros planus, kuriems reiktų išorinio finansavimo. Plėtrą planuojančių įmonių skaičius per metus padaugėjo 9 proc. punktais.
Tačiau pasiskolinti norinčios įmonės šiemet susiduria su didesniais sunkumais – tai atskleidė šių metų pradžioje Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa. Beveik pusė iš 509 apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad skolinimas verslui yra apribotas, o taip manančių įmonių dalis per pusmetį ūgtelėjo 7 proc. punktais.
Labiausiai sąlygų sugriežtėjimą teigė pajutusios mažos ir vidutinės įmonės. Apie 40 proc. mažų įmonių, kurios kreipėsi į bankus, teigė, kad jų prašymai buvo atmesti, o didelių įmonių segmente ši dalis siekė vos 5 proc.
„Natūralu, kad mažoms įmonėms, ypač neseniai veikiančioms ir nespėjusioms sukaupti užstatui reikalingo turto, dažnai būna sudėtingiau pereiti per griežtą atsakingo skolinimo taisyklių filtrą nei rinkos senbuviams. Būtent todėl valstybės ir ES struktūrinių fondų investicijomis finansuojamos garantijų bei lengvatinių kreditų priemonės pirmiausia ir yra skirtos mažam bei vidutiniam verslui“, – sakė „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.
Per pirmuosius tris 2018 metų mėnesius „Invegos“ administruojamomis lengvatinėmis paskolomis, kurios finansuojamos tiek ES struktūrinių fondų investicijomis, tiek valstybės lėšomis (Verslumo skatinimas 2014-2020, Atviro kredito fondo 2 ir Pasidalytos rizikos paskolos), pasinaudojo 122 Lietuvos įmonės. Lengvatinių paskolų priemonės, kai skolintis galima palankesnėmis nei rinkoje yra sąlygomis, šalies smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms šiuo periodu iš bankų ir kredito unijų leido pasiskolinti 6,8 mln. eurų.
Kalbant apie kitas finansines priemones, lengvinančias finansavimo gavimą, matyti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį bendra „Invegos“ suteiktų individualių ir portfelinių garantijų už smulkiojo verslo imamas paskolas suma siekė 23,8 mln. eurų, o tai verslui leido pasiskolinti 31,23 mln. eurų. Ir nors 2018 m. pirmą ketvirtį bendra garantuotų paskolų suma buvo 14 proc. didesnė nei 2017 metų tą patį laikotarpį, verslas galėtų dar geriau išnaudoti visas paprastesnio kreditavimo galimybes.
