„Aštuonis mėnesius intensyviai ir konstruktyviai dirbome. Žemdirbių, mokslo ir kaimo bendruomenės į šią organizacinę inovaciją pažiūrėjo rimtai, karštų diskusijų buvo iki paskutinio momento. Parašai tampa tam tikru įsipareigojimu, kad tai ne tik ministerijos ar politikų reikalas, bet ir ūkininkų, ir mokslo bendruomenės, kad iki 2030–ųjų kryptingai atliktume veiksmus, kurie yra aprašyti, tam, kad mūsų kaime būtų žmonių, daugiau inovacijų, šiuolaikinių verslų. Paprastai kalbant – kad kaime būtų ne tik gamta, ne tik žmonės, bet ir pinigų. Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą ir nuoširdžiai  noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo“, –  kalbėjo ministras G. Surplys.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento V. Sutkaus, verslas kaip socialiniai partneriai daugiausiai sąsajų su žemės ūkiu mato  per technologijas, žinių ir informacijos keitimąsi.
„Inovacijos ir modernios technologijos yra tai kas suteikia konkurencingumą visoms verslo šakoms, taip pat ir žemės ūkiui. Esu įsitikinęs, kad aukštųjų technologijų diegimas tai yra ne tik galimybės kurti savo produkcijos išskirtinumą, bet ir tausoti aplinką bei puoselėti tvarumą“, – pabrėžė V. Sutkus.
Baltoji knyga nubrėžia Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją po 2020 metų: ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas.
Baltojoje knygoje atsižvelgiama į visų šalies piliečių interesus, neišskiriant konkrečių regionų, sektorių ar interesų grupių. Išskiriami keturi pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai: kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir kaimo verslo plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas bei vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis.