Lietuvos verslo konfederacija (LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, spalio 10 d. subūrė sprendimų priėmėjus, politikos įgyvendintojus, ekspertus bei verslo atstovus diskusijai apie vis aštrėjantį klausimą – kas artimiausiais dešimtmečiais dirbs Lietuvai?
Skaičiai negailestingi: iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės beveik trečdaliu. Gimstamumo rodikliai toliau mažėja, visuomenė sensta, o šalies darbo rinkai vis labiau trūksta darbuotojų. Kol visuomenė ginčijasi, ar mums reikia užsieniečių, ar skatinti gimstamumą, migracija jau tapo neatsiejama ekonomikos dalimi – be jos būtų sunku išlaikyti ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžia, kad neigiami Lietuvos darbo rinkos pokyčiai akivaizdūs, tačiau ilgalaikių sprendimų – vis dar nėra.
„Ignoruodami realybę, tik giliname problemą – darbo jėgos trūkumas yra gyvybinis iššūkis Lietuvai, o kūrybingų politinių sprendimų kol kas nematyti. Gal todėl, kad politikai, verslas ir tarnautojai kartu neieško sprendimų, o kiekvienas traukia vežimą į savo pusę? “, – sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Pasak jo, organizuojamas LVK narių forumas buvo skirtas bendrų sprendimų paieškai, kaip atliepti darbo rinkos iššūkius ir kartu užtikrinti visuomenės sanglaudą. Nesvarbu, ar kalbame apie ilgalaikę migracijos politikos strategiją, ar apie alternatyvias priemones – svarbiausia, kad rastume bendrą sutarimą ir kryptį kaip užtikrinsime darbo rinkos kokybinį ir kiekybinį augimą.
LVK narių forume savo įžvalgomis pasidalino Užimtumo tarnybos ir Migracijos departamento vadovės bei mokslininkas sociologas. Kiekvienas jų pristatė darbo rinkos iššūkių priežastis ir esamą situaciją iš savo perspektyvos, taip suteikdami svarbų kontekstą vėliau grupėse diskusijas tęsusiems forumo dalyviams.
„Darbo rinkos iššūkiai niekur nedings – kai kurių profesijų darbuotojų trūkumas išliks viena pagrindinių temų ir ateityje. Globalūs ir technologiniai pokyčiai keičia darbo pobūdį, todėl vis svarbesnis tampa mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimas greitai prisitaikyti. Migracija taip pat yra vienas iš sprendimo būdų, tačiau tam reikia aiškių ir nuoseklių taisyklių, užtikrinančių sklandų darbuotojų įsiliejimą į darbo rinką“, – teigia Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos vadovė.
Evelinos Gudzinskaitės, Migracijos departamento direktorės, teigimu, darbdaviai, parodę daugiau socialinės atsakomybės, vykdydami užsienio darbuotojų atrankas, galėtų sušvelninti visuomenėje kylančias įtampas ir didėjantį priešiškumą migrantų atžvilgiu.
Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininko, SHARE BERLIN instituto infrastruktūros projektų vadovo dr. Vytenio Juozo Deimanto, pokyčiai yra neišvengiami. „Ateityje Lietuvos demografijos struktūra atrodys visai kitaip – visuomenė kur kas vyresnė ir įvairesnė nei dabar. Mes galime tam priešintis trumpalaikiais sprendimais arba priimti tai kaip neišvengiamybę ir prie to prisitaikyti, išnaudojant naujas atsiveriančias galimybes.“
LVK pabrėžia, kad aiškios migracijos strategijos nebuvimas didina neapibrėžtumą ir įtampas tiek visuomenėje, tiek politikoje. Dėl to stiprėja priešiškumas, o verslas lieka įspraustas tarp biurokratinių ribojimų ir realaus darbo jėgos trūkumo.
LVK ragina atvirai pripažinti, jog migracija nėra grėsmė mūsų tapatybei – tai būtina sąlyga Lietuvos išlikimui ir konkurencingumui. Tačiau tai neturi būti vienintelis sprendimas. Kartu reikia stiprinti sidabrinės ekonomikos potencialą, skatinti vyresnių žmonių įsitraukimą į darbo rinką, kurti sąlygas grįžtantiems emigrantams, investuoti į produktyvumo didinimą ir mokymąsi visą gyvenimą.
„Jei norime išlaikyti šalies konkurencingumą, turime kalbėti ne apie tai, ar mums reikia žmonių, bet kaip pritraukti, integruoti ir išlaikyti tuos, kurie nori čia dirbti ir gyventi, kartu išnaudodami visą mūsų pačių visuomenės potencialą. Be kompleksinių veiksmų darbo rinkos problemos tik gilės, tad laikas veikti”,- sakė A. Romanovskis.
