Verslas yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis, sukuriantis visų šalies gyventojų gerovę. Todėl būtina sudaryti palankias sąlygas verslui vystytis. Tokią pagrindinę mintį išsakė naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas Lietuvos verslo konfederacijos organizuotoje kasmetinėje konferencijoje ir diskusijoje apie kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Verslo atstovai diskusijos metu akcentavo, kad valdžia turėtų būti prognozuojama ir nepriiminėti staigių sprendimų bei nevykdyti skubių reformų. Turi būti sudarytas aiškus ateities planas, kaip keisis MMA. Verslininkai priminė šiuo metu galiojantį teisės aktą, pagal kurį bet kokie mokestiniai ar verslo reguliavimo pakeitimai gali būti vykdomi tik du kartus per metus. Taip pat akcentuota socialinio dialogo su verslu svarba. Bronius Bradauskas teigė pritariantis socialinės partnerystės idėjai ir išsakė mintį, kad tam tikrais klausimais galėtų būti pasirašomi susitarimai su verslu. Pirmasis tokių galėtų būti susitarimas, kad sumažinimus PVM maisto produktams, būtų realiai sumažintos jų kainos prekyboje.
Diskusijoje taip pat dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis išsakė mintį, kad reikia peržiūrėti viešųjų įstaigų finansavimą, atlikti jų veiklos auditą, peržiūrėti vykdomas funkcijas ir įvertinti, kurias iš jų būtų galima atiduoti verslui.
„Lietuvos verslo konfederacija jau kurį laiką kalba apie tai, kad valstybė neturėtų konkuruoti su verslu, kurdama sau pavaldžias institucijas ir priskirdama joms funkcijas, kurias gali vykdyti verslas. Šiuo metu gausu pavyzdžių, kai valstybės įsteigtos įmonės vykdo tas pačias veiklas, kurias gali vykdyti verslo organizacijos ar įmonės. Taip iškreipiama rinka ir kuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos“, – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Verslo atstovai taip pat ragino valdžią atsisakyti smulkių, nelogiškų mokesčių, kurių administravimas kainuoja brangiai, o įplaukos į biudžetą labai nereikšmingos. Nekilnojamo turto mokestį raginama reformuoti, nes šiuo metu yra taikoma tiek išimčių ir lengvatų, kad pačio mokesčio nauda biudžetui yra labai abejotina, o administravimas ypatingai sudėtingas. Mokesčių specialistai siūlė išplėsti nekilnojamo turto bazę ir svarbiausia – apmokestinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą. Tai paskatintų valdžią racionaliau valdyti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Kalbėdami apie progresinius mokesčius, verslo atstovai pabrėžė, kad tokios sistemos įvedimas paskatintų emigruoti aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriančius aukštos pridėtinės vertės produktus. Diskusijoje išsakytus verslo atstovų pasiūlymus Lietuvos verslo konfederacija apibendrins ir pateisi Vyriausybei bei kitoms atsakingoms institucijoms.