LVK atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu

LVK atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu

Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose prioritetuose akcentuojama švietimo sistemos ruošiamų specialistų kokybė. Ministerija privalo glaudžiai bendradarbiauti su verslu, nes švietimo sistema ruošia jaunus žmones verslui, o kokybiškai to padaryti be pačių verslo atstovų pagalbos neįmanoma. Tai akcentavo Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Susitikimo metu aptartos jaunimo nedarbo priežastys ir užimtumo skatinimo būdai, mokslo slėnių situacija Lietuvoje, švietimo sistemos perspektyvos.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pažymėjo, kad Konfederacija skiria nemažą dėmesį jaunimo verslumo skatinimui, vykdydama inovatyvius projektus, apimančius visą jaunimo ugdymo grandinę – nuo mokyklos suolo iki darbo vietos. „Mums atrodo nepriimtina dalinti pašalpas verslininkams už jaunų ir patirties neturinčių specialistų įdarbinimą. Tokia šiuo metu vykdoma politika yra ydinga. Daugelis Lietuvos aukštųjų technologijų kompanijų savo lėšomis apmoko ir ruošia sau specialistus. Tie milijonai, kurie išdalijami nereikšmingoms pašalpoms, turėtų būti investuojami į tų sričių specialistų rengimą, kurių labiausiai trūksta verslui“, – teigia V. Sutkus.

Švietimo ir mokslo ministras sutiko, kad reikėtų skatinti technologinių mokslų specialistų ruošimą, nes jų rinkoje labiausiai trūksta. LVK atstovams akcentavus, kad specialistų ruošimas turėtų būti vykdomas pagal valstybės užsakymą, t.y. įvertinus, kokių profesijų atstovų labiausia trūksta, D. Pavalkis pastebėjo, kad krepšelių sistema ir yra valstybės užsakymas, tik turėtų būti koreguojamas. „Iki šiol būdavo paliekama per daug laisvės moksleiviams patiems rinktis, ką jie norėtų studijuoti su valstybės skirtu studijų krepšeliu. Jaunuoliai ne visada žino, ką rinktis, ir kokios specialybės reikalingos rinkoje. Todėl krepšeliai turi būti tikslingai nukreipti į tas mokslų sritis, kurios yra perspektyviausios“, – sakė ministras.

D. Pavalkis taip pat išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl mokslo slėnių ateities. „Šiuo metu yra paruošti 22 infrastruktūriniai projektai, tačiau, kokia jų ateitis, kam ir kaip jie bus naudojami, kol kas nežino niekas – nei pati ministerija, nei verslo konsultantai. Mes kviečiame verslą bendradarbiauti formuojant slėnių politiką – kaip jie turėtų tapti realiais mokslo ir verslo centrais, generuojančiais pinigus“, – sakė Švietimo ir mokslo ministras.

Kalbant apie privačių aukštųjų mokyklų ateitį ir jų finansavimo modelius, D.Pavalkis pripažino, kad kol kas nėra aišku, kokia ateitis laukia nevalstybinių aukštojo mokslo institucijų. „Negaliu prieštarauti konstitucinio teismo sprendimui, kad privačios mokyklos negali pretenduoti į finansavimą studijų tų specialistų, kuriuos gali paruošti valstybinės aukštosios mokyklos. Artimiausiu metu spręsime šį klausimą“, – teigė ministras.

LVK šią savaitę tęs susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais bei Seimo komitetų vadovais.