Premjeras nežada naujų mokesčių verslui

Premjeras nežada naujų mokesčių verslui

Premjeras Algirdas Butkevičius susitikime su
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais tikino, kad valdžia šiais metais
neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o tai leis verslui išlaikyti stabilias
kainas, kai kitąmet bus įvestas euras Lietuvoje.

Vyriausybės sukurta Pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo dar­bo gru­pė vasario pradžioje
siūlė apmokestinti transporto priemones, o iš surinktų lėšų – kompensuoti
krizės laikotarpiu sumažintas pensijas. Tokie siūlymai sulaukė neigiamos
visuomenės reakcijos. Premjeras
A.Butkevičius sakė, atsižvelgiant į
dabartinę situaciją, šių siūlymų atsisakyta.

LVK prezidentas
Valdas Sutkus sako, jog norint sklandžiai įsivesti eurą turi būti užtikrinta,
kad mokestinė aplinka Lietuvoje nekis.
Vasario 14 d. LVK kreipėsi į Vyriausybę ir
kvietė pasirašyti memorandumą, kuriuo siekiama valdžios ir verslo dialogo,
užtikrinant, kad verslas nedidins kainų tuo atveju, jeigu valdžia garantuos,
kad nebus keliami ir įvedami nauji mokesčiai euro įvedimo laikotarpiu.

„Iš valdžios atstovų ir visuomenės verslas
nuolatos girdi raginimus nedidinti kainų Lietuvai įsivedus eurą, tačiau
valdžiai padidinus esamus mokesčius ar įvedus naujus,  įmonėms tektų
didinti produktų ir paslaugų kainas“, – kalbėjo V.Sutkus.

Ministras Pirmininkas patikino, kad iki euro
įvedimo nebus keičiami PVM tarifai ar didinami nekilnojamo turto ir kiti
mokesčiai.

Susitikimo metu verslininkai išreiškė
poziciją, kad šiuo metu vis garsiau girdimi raginimai didinti minimalų atlygį
turi būti labiau apgalvoti. 2013 metų pradžioje minimali alga Lietuvoje didėjo
nuo 850 iki 1000 litų. LVK tuo metu pritarė tokiam Vyriausybės sprendimui,
tačiau, pasak V.Sutkaus, sprendimas didinti minimalią algą turi būti
apgalvotas, be to, tai privalo būti daroma palaipsniui, atsižvelgiant tiek į
darbuotojų, tiek į verslo poreikius. Svarstytinas variantas yra didinti
minimalią algą po šimtą litų kiekvienais metais.

Susitikime sutarta, kad Lietuvai įsivedant
eurą labai svarbus ir verslo indėlis informuojant visuomenę.

Pasak Draudikų asociacijos vadovo
A.Romanovskio, Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad reikalavimai įmonėms būtų
protingi: turi būti lanksčiai žiūrima į reikalavimus bendrovėms visas kainas
nurodyti litais ir eurais, nes per dideli reikalavimai verslui kainuotų
milijonus litų investuojant į naujas informacines sistemas bei įrangą.

Priekaištų valdančiosios
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai sulaukė iš Miškų savininkų
asociacijos atstovų. Organizacijos atstovas Mindaugas Šilininas politikams priminė,
kad šiuo metu galiojantis 5 proc. mokestis už parduotą medieną turi būti
keičiamas, kadangi mokestis skaičiuojamas ne nuo pelno, bet nuo apyvartos, o
tokia apmokestinimo tvarka prieštarauja ES teisės aktams, kurie numato, kad ES
narės negali taikyti jokio mokesčio nuo apyvartos. Šis mokestis buvo įvestas
tik Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva, nederinus su Vyriausybe,
neapsvarsčius Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose. Miškų
savininkų asociacijos pirmininkas sakė, kad tokio tipo mokestis šiuo metu yra
vienintelis Lietuvoje.

Susitikime verslininkai Vyriausybei taip pat
siūlė planuojamą didinti akcizo mokestį alkoholio ir tabako gaminiams
išskaidyti per penkerius metus. Premjeras sutinka, kad šis klausimas turi būti
svarstomas ir mano, kad galima galvoti apie tokio mokesčio išdėstymą per trejus
metus.

Legalaus verslo aljanso vadovas Romas
Apulskis valdžios atstovams priminė, kad 2008 metais drastiškai padidinus
akcizus nukentėjo tiek verslininkai, tiek ir Lietuvos biudžetas, kadangi
planuotų papildomų pajamų iš akcizo nebuvo surinkta, atvirkščiai, pajamos iš
šio mokesčio sumažėjo.

Kovo 5 d. LVK  išplatino pareiškimą,
kuriame pabrėžiama, kad šiuo metu organizuojamas referendumas dėl draudimo
parduoti  žemę užsieniečiams sukels neigiamų padarinių Lietuvai. Advokatų
kontoros LAWIN partneris Simas Gudynas LSDP frakcijos nariams sakė, kad jeigu
bus įgyvendinti referendume numatomi draudimai, Lietuvos ekonomikai tai gali
tapti nepakeliama našta.

„Jeigu įsigalios referendumo iniciatorių
siūloma formuluotė, kurioje be kita ko sakoma, kad žemė gali priklausyti tik
Lietuvos piliečiams ir valstybei,  tai reikš, kad dabar visiems tiek
Lietuvos, tiek užsienio juridiniams asmenims ( įvairioms įmonėms,
organizacijoms )  priklausanti žemė, įkaitant žemę po gamyklomis, prekybos
centrais, kitais komerciniais objektais, turės būti parduota fiziniams asmenims
arba nacionalizuota. Tai sukels milžiniškas pasekmes mūsų valstybės
ekonomikai“, – kalbėjo S.Gudynas.

Teisininkas pabrėžė, kad toks sprendimas
leistų keliems stambiems žemvaldžiams kontroliuoti didelius žemės išteklius, o
tai sukurtų nekonkurencingą verslo aplinką Lietuvoje.

LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė,
kad šiuo metu Seime aktyviai svarstomas klausimas dėl saugiklių įvedimo
užsieniečiams įsigyjant žemę. Verslo atstovai Seimo nariams siūlo remtis Vakarų
Europos valstybių patirtimi, kuriose tokie draudimai ir reguliavimai yra jau
seniai egzistuoja.

Susitikime didelis dėmesys buvo skiriamas ir
energetikai. Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentė Violeta
Boreikienė valdžios atstovams sakė, kad šiuo metu Energetikos ministerijos
patvirtintos 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos gairės neišnaudoja viso
atsinaujinančių išteklių potencialo mūsų šalyje.

Anot V.Boreikienės, Lietuvoje veikiančios
šiluminės elektrinės yra pritaikytos naudoti tik medieną, kai tuo tarpu mūsų
šalyje galima naudoti ir kitą biomasės rūšį – šiaudus. Jeigu ir toliau bus
statomos tik medieną deginti pritaikytos elektrinės, žaliavos trūks ir turėsime
importuoti iš užsienio.

Premjeras sakė, kad jau dabar imamasi
priemonių pertvarkant šilumos ūkį Lietuvoje, o netolimoje ateityje ketinama
steigti valstybės ir verslo kontroliuojamas įmones, kurios sieks efektyviau
išnaudoti Lietuvoje gaminamą šilumos energiją.

Susitikime su valdančiosios frakcijos atstovais
verslininkai priminė, kad yra parengtas Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos projektas dėl socialinės partnerystės plėtros pagal europinį
modelį, steigiant Lietuvoje  Ekonominių ir socialinių reikalų tarybą, kuri
yra daugelyje senųjų Europos šalių.