Draudimas parduoti žemę užsieniečiams žlugdys verslą

Draudimas parduoti žemę užsieniečiams žlugdys verslą

Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pabrėžia, kad referendumo
iniciatorių formuluotė, jog Lietuvoje žemė, jos gelmės ir vandenys galėtų
priklausyti tik fiziniams asmenims, draustų ir lietuviškoms įmonėms turėti
žemės sklypus, o kartu atbaidytų užsienio investicijas.

„Jeigu būtų priimtas
sprendimas pagal būtent tokią formuluotę, Lietuvoje žeme galėtų disponuoti tik
fiziniai asmenys. Toks sprendimas draustų bet kokiems juridiniams asmenims —
tiek Lietuvos, tiek ir užsienio– turėti ir disponuoti žeme. Tai reiškia, kad
bendrovėms priklausanti žemė po prekybos centrais, gamyklomis, logistikos
centrais privalėtų būti išpirkta valstybės lėšomis, o tai kainuotų ne vieną
milijardą litų mūsų šalies biudžetui“, – sakė V.Sutkus verslininkų susitikime
su Darbo partijos (DP) frakcija Seime.

Frakcijos seniūnas
Vytautas Gapšys mano, kad dabar svarstomas saugiklių įstatymas dėl žemės
įsigijimo užsieniečiams turi būti apgalvotas, nes sprendimas gali atsisukti
prieš pačius gyventojus.

„Seime svarstomi trys
skirtingi įstatymo projektai. Tenka pripažinti, kad kai kurios normos nėra
realios ir jas priėmus nukentėtų tie patys Lietuvos žmonės. Būtina daug
atsakingiau žiūrėti į siūlymus įvedant ribojimus“, – kalbėjo V.Gapšys.

Politikas susitikime
sakė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant šį klausimą buvo
siūloma įteisinti tai, kad žemę galėtų įsigyti asmenys, Lietuvoje gyvenę tris
metus per paskutinius dešimt metų, vietoje numatytos normos, kuri įpareigoja
gyventi paskutinius trejus metus.

Verslininkai teigė,
kad sprendimas drausti parduoti žemę užsieniečiams, o kartu ir juridiniams
asmenims, prieštarautų ne tik Lietuvos Konstitucijai, bet ir Europos Sąjungos
teisei, o tai Lietuvai užtrauktų ES sankcijas.

„Už pažeidimus
Europos Sąjunga Lietuvai gali skirti piniginę baudą, kuri svyruotų nuo 2549 iki
153 000 litų per dieną. Taip pat ES narės galėtų apriboti Lietuvos balsavimo
teisę ES taryboje sprendžiant mūsų šaliai svarbius klausimus, įskaitant ir
klausimus dėl ES paramos 2014-2020 metais“, – kalbėjo LVK prezidentas.

Seimo narių nuomone,
referendumas įvyks ir šiuo metu biudžete ieškoma 14 mln. litų jam organizuoti.

Verslininkai su
politikais aptarė ir euro įvedimo Lietuvoje reikalus. LVK atstovai pažymėjo,
kad šiuo Lietuvai svarbiu momentu būtinas valdžios ir verslo bendradarbiavimas.

„Iš valdžios atstovų
ir visuomenės verslas nuolatos girdi raginimus nedidinti kainų Lietuvai
įsivedus eurą, tačiau valdžiai padidinus esamus mokesčius ar įvedus naujus
įmonėms tektų didinti produktų ir paslaugų kainas“, – kalbėjo V.Sutkus.

Vasario mėnesį LVK
kreipėsi į Vyriausybę ir kvietė pasirašyti memorandumą, kuriuo siekiama
valdžios ir verslo dialogo užtikrinant, kad verslas nedidins kainų tuo atveju,
jeigu valdžia garantuos, kad nebus keliami ir įvedami nauji mokesčiai euro
įvedimo metu.

Verslininkai
politikams priminė, kad metų pradžioje įvestas 5 proc. mokestis privačių miškų
savininkams yra pavyzdys, kad valdžia kartais yra linkusi priimti skubotus
sprendimus mokestiniais klausimais.

„Verslas sutinka, kad
mokesčiai turi būti, tačiau tokie skuboti sprendimai neduoda naudos, tad būtina
tartis su verslininkais, išklausyti jų nuomonės“, – sakė konfederacijos
vadovas.

„Legalaus aljanso“ atstovas
Romas Apulskis pabrėžė, kad dabar svarstomas akcizo didinimas nuo 2015 metų
neturėtų būti siejamas su euro įvedimu: „Akcizo didinimas turėtų būti atidėtas
bent keliems mėnesiams, kol žmonės pripras prie naujos valiutos, o kainų
kilstelėjimas nebus asocijuojamas su euro įvedimu“.

Verslininkams nerimą
kelią ir pastaruosius kelis mėnesius politikų kalbos apie minimalios mėnesio
algos (MMA) didinimą. DP atstovai siekia, kad nuo 2015 metų minimalus atlygis
turėtų būti 1509 litai.

2013 metais MMA Lietuvoje nuo 850 Lt buvo padidintas iki
1000 Lt, šiam sprendimui pritarė ir LVK.

„Pritariame, kad MMA turi būti
didinamas nuosekliai, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje. Mūsų
verslas veikia globalioje rinkoje, žmonės gali pasirinkti dirbti svetur, kur
užmokestis ne vieną kartą didesnis nei Lietuvoje, todėl turime į tai reaguoti
ir po truputį vytis Vakarų valstybes“, – sakė LVK prezidentas.

Susitikime
dalyvavęs Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA vadovas
Algimantas Kondrusevičus Seimo nariams teigė, kad Lietuvos vežėjams kelia
nerimą situacija Rusijoje: „Jau nuo vasaros pradžios Rusija nuolatos
pažeidinėja TIR konvenciją (Tarptautinis šalių susitarimas dėl krovinių
gabenimo
be tarpinio prekių perkrovimo). Esant
įtemptai situacijai Ukrainoje Lietuvos vežėjams tapo ypač svarbu, kad politikai
padėtų rasti naujas nišas Vakarų Europoje“.

A.Kondrusevičius
sakė, kad per metus Lietuvos vežėjai atlieka per 200 000 reisų į Rusija, o tai
yra didelis kiekis, palyginti su mūsų šalies vežėjų pajėgumais.

Vežėjų atstovai taip
pat išreiškė susirūpinimą dėl dabar galiojančių įstatymo normų, kurios numato
įvežamų degalų deklaravimą. Verslininkai supranta, kad kova su kontrabanda
būtina, tačiau nesutinka, kad tai būtų daroma legalaus verslo sąskaita.

Politikai ir
verslininkai susitikimo metu aptarė būtinybę toliau tęsti diskusijas, Darbo
partijos atstovai siūlė organizuoti susitikimus pagal Seime ir asocijuotose
verslo organizacijoje veikiančias komisijas.