Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) išgirdo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) argumentus ir pritarė siūlymui iki 2027 m. pradžios nukelti dalies ES Skaidraus atlygio direktyvos reikalavimų taikymą. LVK pabrėžia, kad toks sprendimas sudaro galimybę įmonėms atsakingai pasirengti naujam reguliavimui, išvengiant skubotų, formalių ir praktikoje sunkiai įgyvendinamų sprendimų.
SRDK šiandienos posėdyje priėmė sprendimą nukelti terminą, iki kurio darbdaviai turi pasitvirtinti arba atsinaujinti darbo užmokesčio sistemas. Tai turėjo būti padaryta iki š. m. birželio 6 d., tačiau terminas pratęstas iki š. m. gruodžio 31 d. Atitinkamai duomenų teikimo „Sodrai“ terminas nukeliamas nuo š. m. birželio 7 d. iki 2027 m. sausio 1 d.
„Sveikiname sprendimą ir džiaugiamės, kad komitetas įsiklausė į LVK bendruomenės argumentus bei pritarė terminų nukėlimui. Pati direktyvos kryptis – didesnis atlygio skaidrumas ir nepagrįstų skirtumų mažinimas – yra svarbi ir reikalinga. Tačiau tokio masto pokyčiams būtinas realus pasirengimo laikotarpis. Įmonėms reikia ne tik žinoti, kokias pareigas jos turės, bet ir aiškiai suprasti, kaip jas įgyvendinti praktiškai. Priešingu atveju kyla rizika, kad naujas reguliavimas taps ne skaidrumo stiprinimo priemone, o papildoma administracine našta ir neapibrėžtumo šaltiniu“, – sako LVK teisės vadovė Akvilė Razumienė.
Jeigu terminai nebūtų nukelti, daliai įmonių jau artimiausiu metu būtų tekę vykdyti naujus reikalavimus dar neturint aiškių praktinių taisyklių, kaip juos taikyti realybėje. Verslui būtų reikėję peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemas, pareigybių struktūras, atlygio duomenų rinkimo ir teikimo procesus, nors tam vis dar trūksta aiškių metodinių gairių, poįstatyminių sprendimų ir pakankamo pasirengimo laiko. LVK vertinimu, tokiu atveju būtų kilusi rizika, kad vietoje sklandaus direktyvos įgyvendinimo įmonės susidurtų su administracine sumaištimi, klaidomis ir didesne teisinių ginčų tikimybe.
LVK pažymi, kad naujieji reikalavimai ypač reikšmingi didesnėms organizacijoms, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai darbuotojų. Tokiose įmonėse darbo apmokėjimo sistemos itin glaudžiai susijusios su pareigybių struktūra, personalo valdymo procesais, apskaita, duomenų rinkimu ir vidine komunikacija. Todėl pasirengimas direktyvos įgyvendinimui nėra vien techninis pakeitimas – tai kompleksinis organizacinis procesas.
Akvilė Razumienė taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo apmokėjimo sistemų pertvarka reikalauja ne tik formaliai parengtų dokumentų, bet ir aiškios, darbuotojams suprantamos bei kasdienėje veikloje veikiančios sistemos. Direktyvoje numatytas pareigybių grupavimas pagal vertę daugeliui Lietuvos įmonių yra nauja logika, nes praktikoje atlygis dažniausiai organizuojamas pagal konkrečias pareigybes, funkcijas ar struktūrinius padalinius.
Pasak LVK, sprendimas nukelti dalies reikalavimų įsigaliojimą pusei metų leidžia suderinti du tikslus – išlaikyti kryptį, siekiant didesnio atlygio skaidrumo ir kartu užtikrinti, kad nauji įsipareigojimai būtų įgyvendinti kokybiškai. LVK vertinimu, papildomas laikas turėtų būti išnaudotas poįstatyminiams teisės aktams suderinti, konsultacijoms su verslu ir realiam įmonių pasirengimui užtikrinti.
Panašūs praktinio įgyvendinimo iššūkiai matomi ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Diskusijos vyksta Švedijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Danijoje bei kitose šalyse. Tai rodo, kad klausimas nėra vien Lietuvos verslo problema – visoje Europoje ieškoma būdų, kaip direktyvos tikslus įgyvendinti ne formaliai, o realiai ir veikiančiai.
#VerslasLietuvai
