Sąžiningi verslininkai turės samdytis seklių agentūras

Sąžiningi verslininkai turės samdytis seklių agentūras

Prieš dvi savaites
vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje verslininkų ir politikų
sukritikuotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisos, Vyriausiosios
mokesčių inspekcijos (VMI) nuomone, yra labai svarbus ginklas kovoje su šio
mokesčio grobstytojais.

Susitikę su
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais, VMI atstovai sakė, kad PVM
grobstymas – didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.
Tuo tarpu prievolė įmonėms domėtis verslo partneriais neva egzistuoja jau
dešimtmetį, ir tai yra išaiškinęs Europos Teisingumo teismas.

„Net 69 proc. visų
mokestinių ginčų kyla dėl PVM. Vien per 2014 metų pirmąjį ketvirtį į Lietuvos
biudžetą dėl nusikalstamos veikos nesurinkta 7 mln. litų“, – sakė  VMI
viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Įstatymo pataisų
reikalingumu abejojantys verslininkai mano, kad kova su nelegaliai
veikiančiomis bendrovėmis neturėtų paliesti sąžiningai dirbančiųjų verslininkų
bei piktinasi, kad įstatymo projekte nėra numatytas baigtinis veikų sąrašas,
kuris apibrėžtų, ką reiškia įstatyme minima formuluotė „žinojo, arba turėjo
žinoti“.

„Toks
neapibrėžtumas bus nuolatinė grėsmė sąžiningiems verslininkams, kadangi ir
teisėtai vykdydami veiklą jie bet kuriuo metu galės būti apkaltinti
bendrininkavimu su įmonėmis, kurios sukčiauja, o tai atsilieps sąžiningų įmonių
patikimumui. Tai būtų galima palyginti su situacija, kai vairuotojas važiuoja
degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau vis tiek gali būti nubaustas dėl to,
kad kelių eismo taisykles pažeidė kitas, šalia važiuojantis eismo dalyvis“, –
sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Įstatymo projekte
numatoma, kad už PVM sumokėjimą bus atsakingi ne tik prekės ar paslaugos
pirkėjai. Atsakingais bus laikomi ir prekės ar paslaugos pardavėjai, kurie
žinojo ar privalėjo žinoti, kad už sandorį gali būti nesumokėtas PVM.

LVK Mokesčių
komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad iš dabartinių įstatymo
pataisų galima suprasti, jog solidari atsakomybė gali būti taikoma ir tuomet,
kai bendrovė nesumoka šio mokesčio ne piktybiškai, o dėl to, kad turi laikinų
ekonominių sunkumų.

„PVM nesumokėjimas
gali būti ir ne sukčiavimo atvejis. Nieko blogo nepadariusi bendrovė gali
pakliūti į naujojo „solidariojo“ mokesčio pinkles, kadangi gali tekti mokėti
mokesčius už partnerį, kuris turi laikinų mokumo problemų ir negali
atsiskaityti su valstybe. Įstatymo pataisose nėra nurodyta, kad tokia
atsakomybė tenka tik tuomet, kai yra vykdoma nusikalstama veika“, — kalbėjo
M.Dubnikovas.

Advokatų kontoros
SORAINEN vadovaujantysis partneris Laimonas Skibarka įsitikinęs, kad tokia
papildoma našta verslininkams stabdys užsienio investicijas į Lietuvą: „Pagal
„Doing Bussines“ reitingą Lietuva yra 56-oje vietoje pasaulyje pagal mokestinę
aplinką. Bet kokie panašūs pakeitimai tik stabdys potencialas investicijas į
mūsų šalį, kadangi vykdyti veiklą Lietuvoje bendrovėms bus per daug rizikinga“.

„Doing Bussines“
reitinge Lietuva užima 17 vietą pasaulyje pagal aplinką verslui, 11 – pagal
galimybę pradėti naują verslą, tačiau verslininkų manymu, tokie VMI užmojai
stipriai pablogins situaciją mūsų šalyje.

„Bus neįmanoma
objektyviai įvertinti, ar apmokestinamasis asmuo, kuriam taikoma solidari
atsakomybė, žinojo, kad dalyvauja sandoriuose su nesąžiningu PVM mokėtoju, ir
ar iš anksto žinojo, kad šis verslo partneris nesumokės PVM ar jo dalies. Tai
sudarys visiškai nepagrįstas galimybes valdininkams  „žinojimą“ arba
„turėjimą žinoti“ nustatyti subjektyviai ir interpretuoti nepalankiai įmonių
atžvilgiu“, – sakė LVK prezidentas V.Sutkus.

VMI jau išleido 8
puslapių “Būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijas”,
kuriose mokesčių mokėtojams siūloma ne tik siųsti laiškus, faksus, skambinti
būsimų verslo partnerių nurodytais telefonais, bet ir apsilankyti įmonės
buveinėje ar veiklos vietoje ir patikrinti, ar ši realiai vykdo veiklą,
apžiūrėti įmonės sandėlius ir gamybines patalpas, jos turtą, suskaičiuoti, kiek
įmonėje dirba žmonių, pasidomėti, ar jų pakanka, ar tinkama tų darbuotojų
kvalifikacija.

Raginama
pasidaryti įmonės atstovo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir darbo
sutarties kopijas. Tai ypač rekomenduojama tuomet, kai bendraujama su užsienio
šalies kompanijos atstovu.

„Įmonės neturi
jokių galimybių vykdyti tokių patikrinimų. Jeigu tektų nuosekliai vadovautis
pateiktomis rekomendacijomis, bendrovės būtų apkrautos jų kompetenciją ir
galimybes viršijančiomis funkcijomis, ir  tikriausiai turėtų samdytis
seklių agentūras. Vykti į kitą miestą ar šalį ir tikrinti verslo partnerio
sandėlį, skaičiuoti darbuotojus, vertinti įmonių turtą, darbuotojų kompetenciją
– specifinė ir laiko reikalaujanti veikla“, — sakė V.Sutkus.

VMI sutinka, kad
rekomendacijos turi būti koreguojamos, o į jų ruošimą būtų įtraukti ir
verslininkai.

Birželio mėnesio
pradžioje už Vyriausybės siūlomas įstatymo pataisas Seime balsavo 48
parlamentarai, prieš – 38 bei 8 susilaikė. Kad įsigaliotų nauja įstatymo
redakcija, Seimas turės balsuoti dar kartą.