M.Dubnikovas: „Įsivedus eurą Lietuva kiekvienais metais sutaupys kelis šimtus milijonų litų“

M.Dubnikovas: „Įsivedus eurą Lietuva kiekvienais metais sutaupys kelis šimtus milijonų litų“

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų
taryba nusprendė, kad 
Lietuva nuo kitų metų
sausio gali įsivesti eurą. Šis sprendimas – galutinis. Patvirtinta, kad lito ir
euro kursas –  3,4528 litai už  vieną eurą
.

Apie euro įvedimą bei laukiančias naudas verslui
su žurnalistais bendravo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių
komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Visuomenėje dar vis gajus
mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos.
Kaip tai paaiškintumėte?


Ar įsivesime eurą, ar ne – kainų didėjimas ir
mažėjimas nuo to nepriklauso. Kainų dinamikos, padidėjimai arba sumažėjimai yra
dėl išorinių priežasčių – brangsta žaliavos, darbo jėga, arba apskritai didėja
kai kurių prekių paklausa. Tik išorinės priežastys gali įtakoti kainų kilimą.
Įsivedus eurą reikšmingo pokyčio nebus, tik bendra ekonominė tendencija.

Valiutos konvertavimas fiksuotu kursu užkerta kelią didinti
kainas. Nepamirškime, kad ir konkurencija prisideda prie kainų reguliavimo.
Paimkime paprasta pavyzdį, mobiliųjų operatorių nustatytos kainos pokalbiams
mūsų šalyje – vienos mažiausių visoje Europoje, kadangi šiame paslaugų
sektoriuje konkurencija – milžiniška.

Ar įsivedus eurą Lietuvos valstybė galės skolintis pigiau
tarptautinėse rinkose?

Taip, skolinimasis
turėtų atpigti. Kasmet Lietuva išleidžia apie du milijardus litų vien tik
valstybės skolos administravimui, tai yra palūkanų mokėjimui. Ypatingai
didelėmis palūkanomis Lietuva skolinosi krizės laikotarpiu. Buvimas euro zonoje
mums leis sutapyti kelis šimtus milijonų litų kasmet, kuriuos galėsime
nukreipti į svarbias sritis – sveikatos apsaugą ar krašto gynybą.

Pasigirsta baimių,
kad žemos palūkanos gali vilioti neapdairiai skolintis, tačiau prisiminkime,
kad eurą įsivedame ne krizės laikotarpiu, euras savo krizę įveikė, abejonės dėl
jo išlikimo liko praeityje, taip pat buvo priimtas fiskalinės drausmės
įstatymas, kuris uždeda apynasrį tiems, kas norėtų neprotingai skolintis,
negalime skolintis  ne daugiau negu tai
numato fiskalinės drausmės įstatymas. Palaipsniui judame link tvaraus biudžeto,
o artimiausiu metu pasieksime ir perteklinį biudžetą, euro įvedimas tikrai prie
to prisidės.

Ar naudą skolindamiesi pajus ir eiliniai žmonės?

Mūsų šalyje valstybės
išlaidos dar vis nėra traktuojamos kaip asmeninės išlaidos. Žmonės nesieja
mokesčių mokėjimo su savo išlaidomis, kaip ir minėjau, mažėjančios palūkanos
valstybei atsilieps ir eiliniams gyventojams.

Tiesiogiai žmonėms
atsiras dvi naudos. Pirmą – paskolos pigs. Skolintis eurais yra pigiau nei
skolinantis litais.

Antroji – sumažės rizika patirti netikėtų nuostolių. Didžioji
dauguma paskolas pasiėmusių gyventojų jas turi eurais, o pajamas gauna litais.
Iki šiol galėjome susidurti su problema, jeigu įvyktų kažkokie viražai su
valiutų kursu, tarkime kaip buvo diskusijos 2008 ar 2009 metais dėl lito
devalvacijos, žmonės patirtų didelių nuostolių, kadangi paskola sąlyginai
padidėtų lyginant su turimomis pajamomis. Šiuo atveju turint paskolą eurais galėsime
ramiau gyventi, nes politikų ar situacijos įtakoti sprendimai iš esmės negalės
pakeisti skolos naštos.

 Ar euro įvedimas turės įtakos Lietuvos verslui

Tiesiogiai prisidėti
prie verslo augimo euro įvedimas neprisidės, visgi tai nėra burtų lazdelė,
kuria pamojus būtų galima tikėtis didelių pasikeitimų. Tačiau reikšmingas
pasikeitimas bus vienas – konversijos mokesčių nebuvimas. Verslui dirbti su
užsienio bendrovėmis bus paprasčiau, ypatingai su euro zonoje veikiančiomis įmonėmis,
kadangi bus prekiaujama ta pačia valiuta, nereikės mokėti valiutų konvertavimo
mokesčio, bankiniai pavedimai taip pat nebus tokie brangūs.

Verslas taip pat
galės tikėtis papildomų investicijų, nes mūsų šaliai prisijungus prie euro
zonos daugelio investuotojų akys atsisuks į Lietuvą. Investuotojai dažnai yra
numatę taisyklę, kad gali investuoti tik eurais, arba tik euro zonoje, nuo
sausio pirmosios mūsų šalis taps atvira didesnėms investicijoms. Būsimiems investuotojams
iškils klausimas, kad galbūt verta investuoti į mūsų šalies įmones. Tokių
investuotojų euro zonoje daug ir jeigu bent dalis susidomės galimybę veikti
mūsų šalyje, tai bus didelis stimulas bei duos naudos tiek eiliniams
gyventojams, tiek ir verslininkams.

Ar realu, kad euro zona gali žlugti? Kai kurie ekonomistai
teigia, kad „perkame bilietą į Titaniką“.

Jeigu Lietuva būtų
įsivedusi eurą bandant tai padaryti pirmąjį kartą (Lietuva bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 m. Tuomet
tam kelią užkirto EK ir 
ECB vertinimas, kad Lietuva neatitinka
infliacijos tvarumo kriterijaus), būtų buvę žymiau sunkiau. Euro projektas mūsų
šalyje būtų nepelnytai sukompromituotas, nes 2008 metais prasidėjo pasaulinė krizė ir
pagrindinis krizės atpirkėjas būtų buvęs euras. Dabar į euro zoną žengiame
teigiamomis nuotaikomis. Taip yra ir dėl pačio euro stabilumo. Svarbu pažymėti,
kad tokios šalys kaip Ispanija, Graikija, Italija ar Airija išsprendė savo
nemokumo problemas. Prieš du metus matėme ryškias problemas euro zonoje, tuo
tarpu dabar jos išspręstos. Tokios šalys kaip Airija sėkmingai platina
obligacijas, išleidžia savo skolos vertybinius popierius ir skolinasi rinkose
kaip tai darė prieš krizę. Todėl kalbėti apie „Titanikus“ būtų kvaila, euras
išsprendė problemas ir iš krizės išėjo sustiprėjęs, kadangi atsiranda nauji
kontrolės mechanizmai, kurių nebuvo, tai yra labiau centralizuotas valdymas ir
fiskalinė priežiūra.

Žinoma, teigti, kad ateityje nebus problemų – naivu. Po
dviejų ar keturių metų matysime kažkokį globalų ekonominį sutrikimą, tam tikras
problemas, kurios kils iš natūralaus ekonominio ciklo, bet tai yra kelias,
kuriuo turime judėti, nes tik taip yra išgryninamos ir atskiriamos ekonomikos,
kurios yra nusipelnusios augti.

Ar įsivedus eurą griežtės bankų kontrolė ir
kaip pasikeis Lietuvos banko vykdoma politika?

Pagrindiniai
Lietuvoje veikiantys bankai priklauso Skandinavijos valstybėms. Filialai
veikiantys mūsų šalyje nebus užspausti papildoma kontrole. Žinoma, yra
įsipareigojimai euro zonai, ir tai, kad būsime prižiūrimi stipriau – gerai tiek
verslui, tiek žmonėms, kadangi stabilus bankų darbas užtikrina ir stabilią
verslo aplinką.

Lietuvos bankas
niekuomet negalėjo vykdyti aktyvios pinigų politikos kaip tai daro Didžioji
Britanija ar Skandinavijos šalys, kurios nėra įsivedusios euro. Mūsų šalyje
veikia valiutų valdybos modelis, tai yra lito fiksuotas kursas su euru, todėl
reikšmingų pasikeitimų centrinio banko veikloje būti negali.

2015 metų sausio 1 – ąją Lietuva taps 19 – ąją euro zonos
nare.