Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos

Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos

Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio
iniciatyva teikiamos Darbo kodekso (DK) pataisos, kuriomis siekiama daugiau
kaip 3345 litų atlygį (neatskaičius mokesčių) gaunantiems darbuotojams prailginti
viršvalandžių skaičių nuo 120 iki 180 valandų per metus.

2013 metais ES Taryba Lietuvai rekomendavo priimti
įstatymų pataisas, kurios liberalizuotų Darbo kodekse numatytus darbuotojų ir
darbdavių santykius. Šiuo metu Lietuvoje taikomos DK nuostatos darbdavio
atvžilgiu – vienos griežčiausių visoje ES.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas
Valdas Sutkus sakė, kad verslininkai teigiamai vertina tokias iniciatyvas.

„Lietuva pagal leidžiamų viršvalandžių kiekį per metus
stipriai atsilieka ne tik nuo savo kaimynių, bet ir nuo tradiciškai „gerovės“
valstybėmis vadinamų Skandinavijos šalių. Visgi dabar numatytas viršvalandžių
kiekis yra tikrai per mažas. Tokia situacija dabar yra labiau nenaudinga
darbuotojui nei darbdaviui, nes jei darbuotojas daug dirba, po kurio laiko jis
tiesiog negali deklaruoti viršvalandžių, nors realiai dirba daug ilgiau nei
numato darbo valandos“,
sakė V.Sutkus.

Pagal galiojančius įstatymus
Latvijoje leidžiamas viršvalandžių kiekis yra 432 valandos per metus, Estijoje
– 416 valandų, Danijoje – 572 valandos per metus. Mažiausiai, vos 60
viršvalandžių per metus leidžiama Bulgarijoje.

Tiesa, Lietuvoje
galiojantis įstatymas leidžia Kolektyvinėje darbo sutartyje nustatyti kitokią
metinių viršvalandžių trukmę, tačiau tai negali būti daugiau kaip 180 valandų.

Dabartinis Darbo
kodeksas neskatina įdarbinimo

Praėjusias metais
tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad net 36 proc. darbdavių
mano, kad dabartiniame DK numatyti per dideli apribojimai naudoti terminuotas
darbo sutartis, 30 proc., kad taikomi per dideli apribojimai tiesiogiai su
darbuotoju tartis dėl viršvalandinio darbo, 29 proc. apklaustųjų mano, kad
Lietuvoje nėra lankstaus darbo grafiko reguliavimo galimybių, 25 proc.
darbdavių įsitikinę, kad dabartinis DK nenumato plačių galimybių laikinai
didinti darbuotojų atlyginimą.

LVK prezidentas sako, kad garantijos
darbuotojui – būtinos, tačiau reikia nepamiršti ir darbdavio interesų.

„Dabar galiojančiame
Darbo kodekse yra numatyta labai daug garantijų darbuotojui, tai kartais
atbaido investuotojus ateiti į Lietuvą, o mūsų šalyje veikiančias bendroves
pradėti įgyvendinti naujus projektus. Įmonėms nėra sudarytos tinkamos sąlygos
su darbuotojais pasirašyti terminuotas darbo sutartis, nors visoje Europoje jos
populiarios Reikia galvoti ne tik apie garantijas darbuotojui, bet ir apie tai,
kas būna, jeigu įmonė nebeturi finansinių išteklių išlaikyti darbuotoją“, – kalbėjo
LVK vadovas.

Europos statistikos
departamento duomenimis, Lietuvoje vos 2,4 proc. sudarytų darbo sutarčių yra
terminuotos, kai tuo tarpu Lenkijoje šis skaičius siekia 20 proc., Suomijoje –
12 proc., Danijoje – 7,8 proc.

Tikisi permainų naujame Darbo kodekse.

Pasak ekspertų ir verslo
atstovų, nuo 2002 metų galiojantis dabartinis Darbo kodeksas – moraliai pasenęs
ir neatitinka šiandienos realijų. Naująjį Darbo kodeksą rengianti teisininkų
grupė darbą tikisi baigti lapkričio mėnesį, naujoji įstatymo redakcija bus
pristatyta Vyriausybei.

Vasaros pradžioje su
grupe susitikę Lietuvos verslo konfederacijos atstovai džiaugėsi, kad būsimas
kodeksas – progresyvus ir šiuolaikiškas.

„Susitikę su
teisininkais išsakėme savo siūlymus ir pastebėjimus. Ypač daug pastabų turi IT
bendrovės, kadangi pagal dabartinį kodeksą labai sunku reglamentuoti IT
specialistų darbo valandas, jų atlygį. Paskutinius kelerius metus bet koks DK
liberalizavimas užstrigdavo, dėl kiekvieno žodžio ir idėjos turėdavome kovoti
Seime, Trišalė taryba visuomet būdavo neigiamai nusiteikusi. Tikiuosi, kad įsigaliojus
naujajam kodeksui tiek verslininkai, tiek ir kitos suinteresuotus pusės bus
patenkintos galiojančiu teisės aktu“, – savo įžvalgomis dalinosi LVK
prezidentas.