Verslininkai: renovacija be inovacijų – betikslė

Verslininkai: renovacija be inovacijų – betikslė

Vykdoma
daugiabučių namų renovacija nebus efektyvi, jeigu kartu su atliekamais darbais
nėra diegiamos ir inovatyvios namų valdymo sistemos – tokią poziciją išsakė
verslininkai, susitikę su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku bei
ministerijos atstovais.

Pasak
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, renovacijos
procesas yra svarbus, tačiau būtina galvoti ne tik apie fizinį namų
atnaujinimą, bet ir pritaikyti jau esančius inovatyvius sprendimus.

„Lietuva
renovacijai skiria šimtus milijonų litų, todėl manome, kad šias lėšas galima
panaudoti efektyviau, jeigu kartu su dabar vykstančiais darbais būtų diegiamos
ir „Išmanaus miesto“ technologijos, kurios leistų dar efektyviau taupyti energiją“,
kalbėjo LVK prezidentas.

Inovatyvių
technologijų sprendimai atsiperka

Asociacijos
INFOBALT vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis susitikime priminė, kad dar
metų pradžioje INFOBALT kartu su LVK kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl inovatyvių
miesto valdymo sistemų diegimo.

„Lietuva
turi visas galimybes plėtoti inovatyvių miestų valdymo sistemas. Turime pradėti
nuo kelių mažesnių miestelių, išbandyti veikiančias sistemas ir jas pritaikyti
didžiuosiuose miestuose. Šiuo metu mums trūksta sisteminio požiūrio šio tikslo
įgyvendinimui. Yra numatytas finansavimas panašių sistemų diegimui, tačiau tai
nėra daroma vieningai“, –  žurnalistams sakė E. Žvirblis.

Ekspertų
teigimu, sumanaus miesto samprata apima daug sričių, pradedant komunikacijų tinklo
plėtojimu ir baigiant technologijų diegimu, kurios padeda taupyti energiją.
INFOBALT atstovai pastebi, kad dabar siūlomi SMART miesto sprendimai atsiperka
vos per kelis mėnesius.

Aplinkos
ministerijos atstovai sutinka, kad renovacijos procesas turi žengti koja kojon
su technologijomis bei žadėjo ateityje atkreipti dėmesį į inovacijų diegimą.

„European
smart cities“ reitinge aukščiausią vietą iš lietuviškų miestų užima Kaunas,
kuris yra 67 – oje vietoje (Latvijos miestas Liepoja – 58, Estijos miestas
Tartu – 41). Reitinge pirmauja Liuksemburgas, antroje vietoje Danijos miestas
Aarhusas.

Renovacijai skirs milijardą

Aplinkos
ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros Radavičienės
teigimu, per ateinančius šešerius metus daugiabučių renovacijai bus skirta
daugiau kaip milijardas litų.

„2007
– 2013 metų ES finansiniu laikotarpiu renovacijai buvo skirta pusė milijardo
litų, tuo tarpu 2014 – 2020 metais – milijardas
litų daugiabučių renovacijai ir dar pusė milijardo – viešųjų pastatų renovacijos
darbams“, –  kalbėjo ministerijos atstovė.

E. Radavičienė
sakė, kad iki 2020 metų kiekvienais metais planuojama renovuoti po 500
daugiabučių, tai yra apie 3000 pastatų iki 2020-ųjų. Šiuo metu įgyvendinama per
800 renovacijos projektų.

Darbo jėgos trūkumas

Aplinkos
ministerijos atstovai susitikime sakė, kad vis aktyviau vykdant renovaciją
pradeda trūkti darbuotojų bei įmonių, kurios galėtų įgyvendinti projektus.

Aplinkos
viceministro Algirdo Genevičiaus teigimu, vienu metu renovacijos darbai atliekami
500 – 700 pastatų, o vien 2014 šis darbų skaičius sudarė apie 10 proc. viso
statybų sektoriaus. Viceministras įsitikinęs, kad jeigu renovacijos tempai
nemažės, jos nauda gali kompensuoti dėl Rusijos įvesto embargo atsirandančius
nuostolius.

A. Genevičius
sako, kad dabar didelį dėmesį reikia skirti darbuotojų perkvalifikavimui, kad
jie turėtų galimybę laisvai įsilieti į darbo rinką: „Vienam renovacijos
objektui skelbiame po penkis ar šešis konkursus, nes trūksta rangovų. Darbo
biržos turi aktyviau dirbti perkvalifikuojant bedarbius žmones“.

Verslininkai prašo leisti laisvai eksportuoti
pakuotes

Verslininkų
teigimu, dabar galiojantys teisės aktai draudžia įmonėms eksportuoti panaudotas
pakuotes į ne ES šalis, nors eksportuojant į tokias šalis kaip Kinija, pelnas
būtų daug didesnis.

Aplinkos
viceministras A. Genevičius žadėjo peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus.