M. Dubnikovas. Naujas nerimo šaltinio pavadinimas – „Grexit“

M. Dubnikovas. Naujas nerimo šaltinio pavadinimas – „Grexit“

Sausio 5-os vakare
bei naktį per finansų rinkas nuvilnijo nerimo banga, kai ženkliai pigo daugelis
turto klasių. Nafta pigo 6 proc., o akcijų kainos krito 2 – 4 proc. intervale.
Nerimo šaltinis vėl Europa ir šį kartą problemos kilo vėl iš
probleminių pietinių Europos valstybių, kurios buvo vadinamos PIGS (šį žodį iš
anglų kalbos galima išversti „kiaulės“, tačiau tai valstybių pirmosios
pavadinimų raidės – Portugalija, Italija, Graikija ir Ispanija.

Skirtumas tas kad
daugiausiai nerimo kelia vėl Graikija, kurios pasitraukimo iš euro zonos
vertina analitikai. Graikijos galimą pasitraukimą užsienio rinkose juokaujant
pavadino „Grexit“ terminu.

Graikijos
pasitraukimo iš euro zonos riziką rinkos pradėjo vertinti po to, kai šalies
politikai nesugebėjo išrinkti prezidento, o parlamentas buvo suspenduotas ir
laukia sausio pabaigoje išankstinių rinkimų. Rinkos baiminasi, kad šalyje gali
sustiprėti euro skeptikų šalininkai, kas įneštų tam tikrą neapibrėžtumą dėl
Graikijos gebėjimų spręsti savo problemas.

Rinkos į tai reagavo
agresyviai – Didžiosios Britanijos akcijų kainos krito 2 proc., o Vokietijos ir Prancūzijos bendrovių
kainos neapsiribojo ir 3 proc. kritimu. Kyla klausimas – ar tai naujos krizės
pradžia ar tik korekcinė reakcija į padidėjusią riziką senajame žemyne?

Atsižvelgiant į tai,
kad pati Graikija nuo 2011 metų padarė didelį reformų kiekį ir tuo pat metu
šalies gyventojų lūkesčiai adaptavosi prie esamos neigiamos situacijos galima
sakyti, kad problemų kiekis šiuo metu čia yra mažesnis nei buvo prieš tris
metus, kai nežinomybės buvo žymiai daugiau. Taip pat pati euro zona
per tris metus jau yra sustiprėjusi ir įrodžiusi savo tvarumą bei sugebėjimą
spręsti problemas, tad „Grexit" rizikos atrodo kaip dar vienas, tačiau ne
pats didžiausias, nelygumas problemų sprendimų kelyje.

Vis tik kapitalo
rinkos itin nemėgsta, kai politikos vaidai pradeda veikti investicinę aplinką.
Investuotojai pasinaudojo proga pasiimti per 2014 metus uždirbtus pelnus ir
sumažinti portfelių riziką iškilus naujiems nesutarimams Graikijoje, todėl šis
staigus kritimas labiau panašėja į korekciją, nei į krizės pradžią. Tikėtina,
kad įtampos išliks rinkose visą sausio mėnesį iki pat Graikijos rinkimų, tačiau
tokia situacija sudarys ir įdomių galimybių papildyti portfelius Europos
vertybiniais popieriais.

Greičiausiai, teks
tiesiog palaukti sausio pabaigos, kol 13 pagal dydį Europos sąjungos ekonomika
vėl sklandžiau pradės spręsti savo problemas ir tai neturėtų išbalansuoti ES
krypties į augimą. Graikija sudaro 1,4 proc. visos ES ekonomikos ir nesudaro
didelio svorio bendrame katile. Didžiausia rizika slypi tame, jei Graikijos
politikai vis tik imtųsi „Grexit" scenarijaus ir trauktųsi iš Euro zonos,
tada tai galėtų tapti tam tikru užkratu, kuris galėtų paskatinti kalbas apie
Ispanijos ir Italijos galimybes susigrąžinti savo valiutas bei nekonstruktyviai
spręsti savo skolų problemas. Italijos ir Ispanijos ekonomikos bendrame ES BVP sudaro
20 proc., o tai jau keltų rimtesnių problemų.

Reikia tikėtis, kad
politikai sugebės įveikti ambicijas ir pajudės reformų keliu nežalojant ant
kojų bandančios atsistoti ES ekonomikos. Taip pat reikia prisiminti, kad būtent
sausio mėnesį Europos centrinis bankas ketina pristatyti naują ekonomikos
skatinimo programą, kuri kartu su mažėjančiomis energetikos kainomis gali
palikti „Grexit" problemas šešėlyje. Vienaip ar kitaip laukia
įdomus ir dinamiškas sausio mėnuo, kuris paveiks ne tik rinkose prekiaujančius
investuotojus, bet ir ilgainiui suformuos tendencijas verslo ir dirbančiųjų
žmonių gyvenimuose.