Savivaldos sėkmės raktas – bendradarbiavimas su verslu

Savivaldos sėkmės raktas – bendradarbiavimas su verslu

„Mažėjant
gyventojų regionuose, Europos didmiesčiai įgis vis didesnį vaidmenį, o
konkurencija tarp valstybių tiesiogiai priklausys nuo jų sostinių patrauklumo
ir pranašumo. Ar Vilniui pavyks susidoroti su šiuo iššūkiu ir tapti valdymo,
investicijų ir turistų pritraukimo pavyzdžiu?“,
šį klausimą
iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus, savivaldybių
rinkimams skirtame Verslo ir miestų forume.

Pasak renginyje dalyvavusio ūkio ministro Evaldo Gusto, miestams
svarbu atrasti savo išskirtinumą ir specifines kompetencijas, kurios gali būti
patrauklios užsienio investuotojams ir dirbti ties jomis. Savivaldybės turėtų skatinti
užsienio investicijas bei vietos verslo plėtrą, nes kiekviena nauja investicija
atneša ne tik naujų darbo vietų, bet ir daugiau užsakymų vietinėms įmonėms,
nekilnojamojo turto ir paslaugų sektoriaus augimą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma
Žakaitienė taip pat akcentavo bendradarbiavimo su verslu svarbą. Jos teigimu,
savivaldybėms verslo reikia ir kiekviena pagal savo galimybes stengiasi daryti
viską, kad sukurtų palankias sąlygas rastis naujoms verslo įmonėms bei
pritrauktų kuo daugiau investicijų. Verslas ir savivalda yra tampriai susiję. Kuo
daugiau savivaldybės turės finansinio, ekonominio ir sprendimų priėmimo
savarankiškumo, tuo didesnes galimybes jos atvers verslui.

Vardino
Vilniaus trūkumus

Forumo metu daugiausia dėmesio ir aistrų sulaukė sostinės
skolos ir netinkamas valdymas. Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus mero
postą Remigijus Šimašius savivaldybę kritikavo už aroganciją ir atsiribojimą nuo gyventojų bei užsitrauktą nepasitikėjimą.

„Vilniuje trūksta atsakingai dirbančios valdžios. Savivaldybės
atstovai yra arogantiški ir slapstosi nuo sprendimų. Pats laikas atsisakyti
tokios pozicijos ir pradėti kalbėtis su žmonėmis. Vilnius turi rodyti pavyzdį,
kaip turi tvarkytis kiti miestai. Man yra visiškai nesuvokiama, kad Vilnius yra
vienintelis miestas, kurio įmonės bendrai dirba nuostolingai, be to, sostinėje –
brangiausias šildymas. Vilniui iš tiesų yra skiriama per maža dalis nuo gyventojų
pajamų mokesčio, tačiau taip yra todėl, kad nepasitikima savivaldybės skaidrumu“,
– sakė R. Šimašius.

Kandidatas į sostinės mero postą Mykolas Majauskas skaičiavo,
jog per pastarąją kadenciją sostinės skolos išaugo neproporcingai daug. „Visose
savivaldybėse skolos stabilizavosi, tačiau Vilniuje šovė į viršų. Per šią
kadenciją Vilniaus skola išsaugo 600 milijonų litų (173,9 mln. eurų), o 400
mln. (apie 116 mln. eurų)įsiskolinimų yra pradelsti, taigi, Vilnius yra nemokus“,
– teigė M. Majauskas.

Pasak jo, dėl to stringa investiciniai projektai, krenta
savivaldybės teikiamų paslaugų kokybė. Norint iš tokios situacijos išbristi,
reikia laikytis tarptautinius standartus atitinkančios apskaitos ir finansinės
drausmės, negalima prisiimti finansinių įsipareigojimų, nežinant, iš kur juos reikės
padengti. Būtina sutvarkyti savivaldybės įmones, kuriose, pasak M. Majausko, „yra
išvešėjusios korupcinės lesyklėlės, ką visi puikiai žino“.

Vilniaus meras Artūras Zuokas atrėmė jam pažertus
kaltinimus teigdamas, kad Vilniaus miesto skolos auga dar nuo 2000 metų. Pasak
jo, skola didėjo ne dėl vadovų kaltės, o dėl per didelio valdymo centralizavimo
formuojant miestų biudžetus. Mero teigimu, savivaldos turi per mažai teisių,
joms trūksta savų pinigų, tuo tarpu LR Finansų ministerija, skirstydama biudžetus,
neatsižvelgia į miestų poreikius ir ekonominį efektyvumą.

Sprendimams
siūlo pasitelkti verslą

Itin aktyvią diskusiją moderavęs LVK prezidentas Valdas
Sutkus savivaldybėms siūlė ieškoti išeities ir vystyti bendrus projektus su
verslu, kuriuos įgyvendinant, miestams nereiktų investuoti pinigų. Tokių
projektų pavyzdžiais galėtų tapti mokami tiltai ar automobilių stovėjimo aikštelės.
Verslininkai patys suskaičiuotų, kiek pinigų reikia investicijoms, per kiek
laiko projektas atsipirks ir už savo lėšas jį įgyvendintų. Taip savivaldybė
įgytų infrastruktūros subjektą ir nerizikuotų savo lėšomis. Anot V. Sutkaus, privataus
ir viešo sektoriaus bendradarbiavimo modelis yra plačiai taikomas užsienyje.

Pasak VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros
departamento direktorius Justino Pagirio, tai, kur įsikurs investuotojai,
priklauso nuo daugybės kriterijų, tarp kurių svarbiausi – darbuotojų pasiūla ir
reikalinga infrastruktūra. Todėl savivaldos turi užtikrinti skaidrų ir spartų
teritorijų planavimo ir leidimų išdavimo procesą, kryptingai tobulinti
infrastruktūrą, atsižvelgti ir į regione veikiančio verslo poreikius.

Taip pat reikalinga, kad savivaldybės bendradarbiautų su
vietinėmis ugdymo įstaigomis kuriant mokymo programas, ruoštų darbo rinkai
reikalingus specialistus. Svarbu, kad Lietuvos savivaldybės pačios įvertintų ir
sugebėtų aiškiai komunikuoti turimus privalumus.

Artėjant pirmiesiems tiesioginiams savivaldybių merų ir
tarybų rinkimams Lietuvos verslo konfederacija surengė didžiausią šiam įvykiui
skirtą visiems atvirą renginį – „Verslo ir miestų forumas. Rinkimai 2015“,
kuriame atvirai diskutavo kandidatai į merus, šalies miestų ir regionų
lyderiai, verslininkai bei ekspertai.

Konferencijos diskusijų ir pranešimų įrašus galima rasti
svetainėje http://tv.lrytas.lt/laidos/specialios-transliacijos/
.