Siūlymas įvesti progresinius mokesčius – politikavimas prieš artėjančius rinkimus

Siūlymas įvesti progresinius mokesčius – politikavimas prieš artėjančius rinkimus

Grupė
Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti progresyvią
gyventojų apmokestinimo sistemą. Lietuvos verslo konfederacijos prezidento
Valdo Sutkaus nuomone, tai yra politikavimas prieš artėjančius rinkimus, nes
progresiniams mokesčiams šiuo metu yra visiškai netinkamas laikas ir ekonominė
situacija.

„Tai pakenktų aukštos
kvalifikacijos specialistams, o ekonominis efektas būtų labai mažas. Be to,
Lietuvoje mokesčiai iš esmės ir taip progresiniai dėl taikomo NPD dydžio.
Siūlomas įstatymo pakeitimas užuot padėjęs – pakenks viduriniosios klasės
raidai. Jeigu kažkam norisi pasiekti politinių tikslų, tai užtektų tiesiog
pervadinti mūsų esamą mokesčių sistemą progresine ir tada visi būtų
patenkinti“, – teigė V. Sutkus susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

Liberalas Kęstutis Glaveckas
sakė, kad progresiniai mokesčiai iš Lietuvos išvarytų verslininkus. Siūloma
tai, su kuo negalime sutikti, nes esant tokiam Lietuvos ekonomikos ir pajamų
lygiui, įvesti Vokietijos sistemą – negalima.

Stringa
ES projektai

Šiuo metu vienas iš opiausių
klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių,
geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus
iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos
konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

„Buvęs finansavimo laikotarpis
iki 2015 metų jau yra pasibaigęs ir visi projektai, kurie buvo vykdomi tomis
lėšomis, šiemet baigiasi, o nauji konkursai 2016 metams šiuo metu beveik nėra
skelbiami. Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo
konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą
laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip,
kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje
neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų
bedarbių skaičiaus padidėjimą. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą“,
– sakė V. Sutkus.

Pasak K. Glavecko, galima būtų
plėsti kelius, kitus infrastruktūros objektus, tačiau dabar viešojo
ir privataus verslo partnerystės
(angl.
PPP – Public Private Partnership) modelis yra
praktiškai deformuotas.

Pritars
Darbo kodeksui

Verslo atstovai taip pat
ragino tęsti diskusijas dėl Darbo kodekso reformos. Pasak V. Sutkaus,
egzistuojančio darbo kodekso šaknys siekia sovietinius laikus, nes akivaizdžiai
neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir stabdo ne tik užsienio investicijas,
bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį augimą, skatina šešėlinę ekonomiką.
Tuo tarpu darbo santykių lankstumas teikia naudą visiems. Jeigu norime, kad
Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių ir
liberalesnių darbo santykių bei įvairesnių darbo sutarčių formų.

„Naujasis socialinis modelis
leistų žmonėms daugiau užsidirbti, o verslui lanksčiau organizuoti savo
veiklą“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.