Darbo santykių liberalizavimas – ir darbuotojų, ir darbdavių interesas

Darbo santykių liberalizavimas – ir darbuotojų, ir darbdavių interesas

Lankstumas
reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka
darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius
laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų,
stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų
kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

Rugsėjo
8 d. surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus ragino įstatymų leidėjus dar kartą atkreipti dėmesį į
darbo santykių liberalizavimo naudą šalies ekonomikai ir kvietė nepalaikyti
populistinių lozungų bei siūlymų grąžinti projektą tobulinti Vyriausybei.
Darbdavių poziciją pareikšti atvyko ir kiti darbdavių atstovai, taip atsakydami
į profesinių sąjungų planuojamą mitingą ir išreikšdami palaikymą šalies Premjerui
A.Butkevičiui, kuris ketina teikti naująjį Socialinio modelio projektą Seimo
verdiktui.

„Laiko
liko nebe daug – vos metai iki rinkimų. Kitų metų pavasarį jau prasidės
rinkiminė kampanija ir žvilgsniai bus nukreipti visai kitur, todėl ramaus ir
konstruktyvaus darbo šiemet liko mažiau nei pusmetis. Per Seimo rudens sesiją
reikia intensyviai dirbti ir padaryti visus darbus, kurie yra pradėti. Tikimės,
kad vyriausybė vykdys savo pažadus ir rudens sesijoje darbo santykius
liberalizuojantys teisės aktai bus priimti“, kalbėjo V. Sutkus

Tai – ne klasių kova

„Šiuo metu susidaro įspūdis,
jog kaip senais laikais kažkas visuomenėje bando supriešinti darbuotojus su
darbdaviais, primetant išankstinę nuostatą, kad jei naujame Darbo kodekse bus
mažiau reguliavimo, tai darbdavys būtinai ims išnaudoti darbuotojus. Kodėl
darbdavys turėtų ir norėtų tai daryti – niekas nepasako. Realybėje,
šiuolaikiniame XXI amžiaus versle, viskas yra kitaip – darbdavys nei nori, nei
juo labiau gali darbuotojui kažką primetinėti. Jeigu darbo sąlygos įmonėje būtų
neteisingos, tai labai greitai neliktų, kas joje dirba“, – teigė logistikos
įmonės UAB „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.

Anot A. Bertašiaus, pati kovos
idėja yra kvaila. Dabar kalbama tik apie tai, kiek kuri pusė viena iš kitos
atims ir kokias sąlygas naujame kodekse išsiderės. Tačiau iš viso to, kas dabar
yra siūloma naujajame Darbo kodekse, didžiausia
nauda yra ta, kad labai daug dalykų bus galima su darbuotoju susitarti. To lankstumo reikia ne darbdaviui, o
įmonių klientams, prekių ar paslaugų užsakovams. Liberalizavus darbo santykius
laimėtų visi. Laisvesni darbo santykiai – labiau patenkinti klientai, o kuo jų
daugiau, tuo daugiau pajamų, darbo vietų ir didesni mokami atlyginimai.

Dabartinis kodeksas gąsdina investuotojus

Pasak
V. Sutkaus, praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje
sumažėjo 2,2 karto. Visko suversti geopolitinei situacijai negalime, nes
investicijos nuosekliai mažėja jau nuo 2012 m. Tą didžiąja dalimi lemia
nepatraukli verslo aplinka investuotojams, o vienas jos aspektų – neliberalūs
darbo santykiai ir užsienio investuotojus gąsdinančios Darbo kodekso nuostatos.

Darbo santykių liberalizavimui
Lietuva jau yra pribrendusi, tai – XXI amžiaus santykių darbe išraiška. Todėl
jau laikas žengti šį svarbų žingsnį ir sumažinti administracinę naštą
darbdaviams, didesnę derybų iniciatyvos galią suteikti profesinėms sąjungoms ir
tuo pačiu suteikti Lietuvos darbo rinkai didesnį konkurencinį pranašumą
tarptautinėje erdvėje, pritraukti ir išlaikyti kuo daugiau talentų, kurti jiems
tinkamas darbo sąlygas.

Kaip teigė informacinių ir ryšių technologijų įmonių
asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka, viešosios
nuomonės tyrimai rodo, kad net 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų,
jei terminuotos darbo sutartys būtų lengviau panaudojamos, 89 proc. darbuotojų
yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį, be to, 69 proc.
darbdavių trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Užsienio patirtis rodo, kad
lankstesni darbo santykiai padeda efektyviai šias problemas spręsti ir skatina
ekonomikos augimą bei kuria naujas darbo vietas.

„Esamas darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra
nelankstus ir neatitinka šiuolaikinių darbdavių ir darbuotojų poreikių, be to,
darbdaviams užkrauna didelę administracinę naštą. Tą patvirtina ir Tarptautinis
konkurencingumo indeksas 2014 (angl. Global Competitiveness Index),
kuriame Lietuva užima 106 vietą (iš 144) pagal darbo rinkos lankstumą. Naujasis
socialinis modelis ypač IT sektoriaus įmonėms padėtų geriau prisitaikyti prie
modernios darbo rinkos ir darbuotojų poreikių, kuriems reikia didesnio
lankstumo, darbo ir laisvalaikio balanso“, – sakė P. Vertelka.

Pasak
V. Sutkaus, ydingas yra atleidimo iš darbo reglamentavimas. Tai – nepagrįstai
ilgi įspėjimo terminai, didelės atleidimo iš darbo sąnaudos. Naujasis modelis
bent iš dalies galėtų kompensuoti pagrindinę naštą darbdaviams – itin didelius
su darbo santykiais susijusius mokesčius. Pasaulio banko duomenimis, šie
mokesčiai Lietuvoje sudaro daugiau nei 35 procentus nuo komercinio pelno (angl.
commercial profit). Tuo tarpu EBPO (angl. OECD) šalių vidurkis yra 23 proc., o
Europos ir Centrinės Azijos šalių vidurkis – 21 procentas.

Nieko
nedarymas veda į šešėlį

Kad Lietuvos Darbo kodeksas
pasižymi mažu lankstumu, patvirtina ir 2013 metais Lietuvos laisvosios rinkos
instituto atliktas tyrimas, pagal kurį mūsų šalis užėmė tik 127 poziciją tarp
183 vertintų valstybių. Prie ko gi veda griežtas darbo santykių reguliavimas? Dabar,
jei nori pakeisti darbo grafiką, turi įspėti darbuotoją prieš dvi savaites.
Tokiu atveju darbdavys turi būti labai geras strategas. Sena ir sustabarėjusi
sistema praktiškai neveikia. Tokie darbo santykiai paprasčiausiai mažina žmonių
laisvo susitarimo galimybes ir didina paskatas dirbti už Darbo kodekso ribų.

Kai įmonės nėra tikros dėl
savo ateities, darbo apimčių ir galimybės išlaikyti naujas darbo vietas, jos
apskritai vengia sudaryti darbo sutartis su darbuotojais arba dalį atlyginimų
stengiasi mokėti vokeliuose. Tai ypač aktualu, keičiantis šalies ekonominei
situacijai, nes legalų įdarbinimą su Darbo kodekso nuostatų apsunkintu
atleidimu gali vis dažniau pakeisti darbas be darbo sutarties.

Šešėlinius susitarimus tarp
darbuotojo ir darbdavio skatina ir griežtas darbo laiko reglamentavimas. Darbo
kodekse numatyta, kad darbuotojas negali dirbti daugiau kaip 40 val. per
savaitę, o vienos darbo dienos trukmė negali viršyti 8 darbo valandų (DK 144
straipsnis). Kitas straipsnis numato, kad per dvi darbo dienas darbuotojas
negali dirbti daugiau nei 4 val. viršvalandžių, o per metus jie neturi viršyti
120 val. (DK 152 straipsnis). Jei įmonėje dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui,
trumpalaikio didelio produkcijos užsakymo susidaro situacija, sukurianti
poreikį darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl kitokio darbo laiko grafiko,
kurio neleidžia Darbo kodeksas, tokie susitarimai tampa darbo rinkos šešėliu.

Realybėje lankstus darbo laiko
planavimas vyksta net ir tuomet, kai tai draudžia Darbo kodeksas. 2012 m.
atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 48 proc.
Lietuvos gyventojų periodiškai išeina iš darbo anksčiau arba ateina vėliau ir
tą laiką atidirba kitą dieną. Taigi, susitarimų tarp darbuotojų ir darbdavių
draudimas tik didina darbo vietų finansinę naštą ir yra viena iš darbo rinkos
šešėlio priežasčių.

Daugiau
paprastumo ir lygiateisiškumo

Šiuo metu reikia diskutuoti ne
apie kažkurį vieną įstatymą, tačiau apie visą kompleksą dokumentų,
apibrėžiančių naują socialinį modelį, kuris leis problemas spręsti
kompleksiškai. Lietuvos verslo konfederacija, išnagrinėjusi Darbo kodekso
projektą, palankiai įvertino daugelį naujų nuostatų. Viena iš jų – darbo
sutarties nutraukimo nuostata, kai darbuotojas yra įspėjamas prieš vieną
mėnesį. Taip yra suvienodinama praktika, kuri egzistuoja kitose Baltijos šalyse
– Estijoje ir Latvijoje.

Mokslininkų parengtame
socialiniame modelyje numatyta, kad sutrumpinus atleidimo iš darbo terminus,
darbuotojas gautų didesnę bedarbio pašalpą ir būtų labiau motyvuotas greičiau
susirasti naują darbą. Toks darbo santykių liberalizavimas, kuomet darbdaviai
nebebus priversti kelis mėnesius dirbtinai laikyti nemotyvuoto iš darbo
atleidžiamo darbuotojo, realiai suaktyvins darbo rinką.

Viršvalandžių reguliavimo
pakeitimai Darbo kodekso projekte taip pat yra patogesni, nes leidžia
darbdaviui ir darbuotojui legaliai apskaityti ilgesnes darbo valandas,
atsižvelgti į darbuotojo poreikius, susijusius su įsipareigojimais šeimai. Tai
atspindi šiandienos realijas, kai tam tikrose darbo vietose užduočių atlikimui
reikia skirti daugiau laiko.

Palankiai vertiname ir Darbo
kodekse aptariamus smulkių ir vidutinių įmonių ypatumus. Šios nuostatos numato
daugiau laisvės ir mažesnę administracinę naštą nedidelėms įmonėms, taip pat
apibrėžia įvairesnes darbo sutarčių rūšis. Darbo formos ir praktikos tampa vis
įvairesnės, o to rezultatas – didėjantis bendrasis užimtumas.

Palankus ir darbuotojams

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad naujasis socialinis
modelis ir toliau atstovautų darbuotojų interesams. Pavyzdžiui, darbdavys
privalo viešai skelbti kolektyvines darbo sutartis, užtikrinti darbuotojo
asmens duomenų apsaugą, padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninius
įsipareigojimus. Be to, darbuotojai turi būti supažindinami su informacinių ir
komunikacinių technologijų naudojimu bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės
darbo vietoje tvarka.

Darbo kodekse nemažai nuostatų, kurios įpareigoja darbdavį
užtikrinti palankias sąlygas darbuotojams dirbti. Visų pirma, darbdavys turi
imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai
užtikrinti. Darbdavio pareiga yra sukurti tokią darbo aplinką, kurioje jo
pavaldiniai nepatirtų priešiškų, neetiškų, agresyvių, užgaulių ar kitaip
žmogaus garbę ir orumą žeminančių veiksmų. Įmonės, įstaigos ar organizacijos
vadovas turi padėti savo komandos nariams tobulėti profesinėje srityje ir kelti
darbuotojų kvalifikaciją.

Dirbant vienoje darbovietėje ne trumpiau kaip tris metus,
darbuotojas įgyja ir daugiau privilegijų, kaip, pavyzdžiui, laikinai dirbti ne
visą darbo laiką. O tie darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi
ilgiau nei vienus metus, už mokymosi atostogas gali tikėtis viso arba pusės
darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai jos truks. Taip pat, gavus
darbdavio sutikimą, darbuotojui darbo dienos (pamainos) metu gali būti
suteiktas nemokamas laikas asmeniniams poreikiams tenkinti, vėliau numatant,
kad tas laikas bus atidirbtas.

Anot V. Sutkaus, tarpusavio supratimo principas Darbo
kodekse numatytas ir darbuotojo atleidimo atveju, kuris, beje, turi būti
pagrįstas ir proporcingas pažeidimui. Darbuotojo prašymu, įspėjimo termino
laikotarpiu jam turi būti suteikta iki 10 proc. buvusios darbo laiko normos
naujo darbo paieškoms. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie laisvas darbo
vietas ir kolektyvine sutartimi numatyti darbo apmokėjimo sistemą darbovietėje.