Valstybė nori kartodromų ir teniso akademijų

Valstybė nori kartodromų ir teniso akademijų

Rima Rutkauskaitė, Verslo žinios

Valstybės noras užsiimti verslu nenumaldomas – išanalizavus
viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, veiklą, paaiškėjo, kad įstaigos
užsiima ne tik kalbų mokymu, konsultavimu ar ekspertizėmis, bet ir
veterinariniu gydymu, banketų organizavimu ar stovėjimo aikštelių nuoma.

Dauguma viešųjų įstaigų (VšĮ) įsteigtos tam, kad galėtų
pretenduoti į ES paramą, naudotųsi panaudos pagrindais suteiktomis patalpomis
ir konkuruotų su privačiais rinkos dalyviais. Viešųjų įstaigų įstatyme nėra
nustatyto baigtinio veiklų sąrašo, neapibrėžta viešųjų įstaigų vykdomos
visuomenei naudingos veiklos samprata.

„Mūsų konfederacija siekia, kad valstybė nekonkuruotų su
verslu, bandome įtikinti, kad tai nesąžininga: normalioje valstybėje kas nors
yra reguliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima
verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga“, – teigia
Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Vyriausybės kanceliarijos atliktoje viešųjų įstaigų
apžvalgoje „Tikslingumo valstybei likti viešųjų įstaigų dalininke analizė“
suskaičiuota, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. valstybė buvo 131 viešosios įstaigos
dalininkė arba savininkė. O kai kurios viešosios įstaigos konkuruoja teikdamos
tas pačias paslaugas, kaip ir kiti rinkos subjektai.

Analizėje pateikta daugybė pavyzdžių – Vidaus reikalų
ministerijos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ užsiima banketų ir
furšetų organizavimu, sporto aikštynų ir stovėjimo aikštelių nuoma. Į tai
Saulėlydžio komisija buvo atkreipusi dėmesį dar prieš penkerius metus. Bet
kadangi tuomet „Pušynas“ įgyvendino ES lėšomis finansuojamą projektą, viskas
liko, kaip buvę. Valstybės institucijų kalbų centras teikia lygiai tokias pat
paslaugas, kaip kitos kalbų mokyklos. Pajamas iš komercinės veiklos uždirba
Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinika, Plytinės kartodromas,
Vito Gerulaičio teniso akademija ar Žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Tiesa, ne visoms vienodai verslas sekasi – Technikos
priežiūros tarnyba, teikianti tokias pat paslaugas kaip UAB „Tuvlita“ ar UAB
„Inspecta“, pernai metus baigė su teigiamu veikos rezultatu – 36.400 Eur.
Įstaiga panaudos pagrindais valdo apie 1.000 kv. m nekilnojamojo turto
įvairiuose Lietuvos miestuose.

O lenktynių organizavimu užsiimanti VšĮ „Nemuno žiedas“
Valstybinei mokesčių inspekcijai yra įsiskolinusi daugiau kaip 2,9 mln. Eur –
įstaiga yra tarp 200 didžiausių skolininkų, kurie nesumokėjo deklaruotų
mokesčių. „Nemuno žiedas“ taip pat valdo daug valstybės turto.

Saugus užutekis

Tačiau pateikdamos argumentus ministerijos neskuba
atsisakyti VšĮ dalies. Konsultavimo ir ekspertizių centro savininke liks Žemės
ūkio ministerija, nors apžvalgoje pabrėžiama – tiek privačių ūkio subjektų,
tiek Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, teikiančių analogiškas
paslaugas, yra. Nepasiūlyta nutraukti ir Valstybės institucijų kalbų centro
veikos, nors, kaip rašoma apžvalgoje, jis „veikia kaip bet kuris privatus
rinkos dalyvis ir valstybė nėra investavusi ar perdavusi jam turto“. Liks, kaip
buvęs, ir „Nemuno žiedas“, ir Plytinės kartodromas.

Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir
ekonominiai projektai“ vadovas, sako, kad viena priežasčių – valdininkų noras
išsaugoti viešąsias įstaigas.

„Tai, kad kai kurios ministerijos nori išsaugoti savo
viešąsias įstaigas, juntama. Bet yra ir tokių, kurios siekia efektyvesnio
valdymo, nori atsisakyti VšĮ dalininko teisių. Tik tai padaryti nelabai
paprasta, nes iškyla daug klausimų dėl turto“, – atkreipia dėmesį p. Maniokas.

Kai kliūčių valstybei atsisakyti savo dalies VšĮ daug, o
noro mažai, įstaigos nesivargina laikytis įstatymų.

„Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų įstaigų paskirtis –
teikti viešąsias paslaugas, pelningai įstaigų veiklai ir siekiant pritraukti
vartotojų labai svarbus kuo platesnis žinomumas. Todėl nesuprantama, kodėl ne
visos viešosios įstaigos turi savo interneto svetaines, skelbia jose pasenusią
ir nebeaktualią informaciją, nemato poreikio viešai pateikti savo veiklos
rezultatų“, – rašoma VšĮ apžvalgoje.

Keistuolių teatras, Meno fortas ir daug kitų nei veiklos
planų, nei veiklos ataskaitų nepateikia. O sužinoti informaciją apie kai kurių
VšĮ darbuotojų skaičių, įstaigos vadovo atlyginimą ar valdymo išlaidas, kaip
numatyta Viešųjų įstaigų įstatyme, beveik nerealu.

„Mes raginame valstybę atsisakyti komercines paslaugas
teikiančių įstaigų. Juk keista, kai Susisiekimo ministerijai priklauso VšĮ
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kuri užsiima pramogine veikla. Arba kai
VšĮ „Pranciškonų namai“, kurios siekis – vienuolynų renovacija, dalininkė yra
Ūkio ministerija. Tokius objektus būtų galima parduoti aukcione, arba jų
dalininkas turi pasikeisti“, – svarsto p. Sutkus.

Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomika/2015/09/19/valstybe-nori-kartodromu-ir-teniso-akademiju#ixzz3mLzmpVS8