IT sektorius nesupranta jaunimo nedarbo problemos

IT sektorius nesupranta jaunimo nedarbo problemos

Informacinių
technologijų įmonės rado būdą, kaip spręsti jaunimo nedarbo problemą.
Verslininkai teigia, kad būtų galima įdarbinti daugiau aukštąjį išsilavinimą
įgijusių specialistų, jeigu būtų atrištos rankos kovai su jaunimo nedarbu
skirtas ES lėšas panaudoti šių specialistų perkvalifikavimui.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai
susitikime su Socialdemokratų frakcija Seime teigė, kad specialistus būtų
galima paruošti ir įdarbinti informacinių technologijų srityje per pusę metų.
Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, IT įmonės turi parengusios
persikvalifikavimo programas pagal rinkos poreikį, tačiau parama negali
pasinaudoti, nes perkvalifikuoti galima tik registruotus bedarbius. Vykdyti
pilotiniai projektai parodė, kad mokymų poreikis yra didelis. Kitais metais į
40 numatytų mokymo vietų paraiškas pateikė 300 norinčiųjų mokytis.

Kita problema, kuri trukdo spręsti IT
specialistų trūkumą – sudėtinga aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio
įdarbinimo tvarka. Norint įdarbinti užsienietį, verslininkui reikia įveikti
labai ilgą biurokratinį procesą. LVK siūlo nustatyti atlyginimo sumą,
pavyzdžiui, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu tokia alga būtų
mokama, tai darbuotojo priėmimo tvarka būtų paprastesnė.

Seimo LSDP frakcijos narys Benediktas Juodka
teigė, kad užsienio investuotojai ateina, nes Lietuvoje randa gerų IT
specialistų. Tai rodo, kad specialistų trūksta ne kokybiniu, o kiekybiniu
požiūriu. Problemą reikia spręsti spaudžiant universitetus ir kolegijas,
didinant valstybės finansuojamų krepšelių skaičių, kad specialistų paruoštų
daugiau.

Susitikime aptartas ir alkoholinių gėrimų
degalinėse prekybos draudimo įstatymas. Pasak V. Sutkaus, verslas tikisi, kad
kova su alkoholizmu nepereis prie 
kraštutinių priemonių. „Dabar vis galvojama, kaip uždrausti prekybą
alkoholiu degalinėse. Tačiau tai prieštarauja prekybos lygiateisiškumo
principui – atskirti parduotuvę, kuri yra degalinėje, nuo tos, kuri yra už
šimto metrų, bet ne degalinėje – būtų dirbtinis dalykas “, – sakė V. Sutkus.

Pasak Seimo LSDP frakcijos nario Arūno
Skardžiaus, valstybė turi apsispręsti, kokia yra jos prekybos alkoholiu
politika. „Ar mes pasirenkame skandinavišką modelį ir alkoholiu leidžiame
prekiauti tik kelias dienas per savaitę, kas sumažintų jo vartojimą, ar einame
kitu keliu? Dabar yra įstatymu suinteresuotų asmenų – alkoholio prekybos verslo
įmonių, kurios aiškiai nori sunaikinti konkurentą – degalines“, – sakė A.
Skardžius.

Kalbėdamas apie Darbo kodekso modernizavimą, V.
Sutkus ragino Seimą rudens sesijoje priimti mažiau draudimų, o daugiau
pozityvių sprendimų. „Džiugu, kad darbo santykių modernizavimo procesas juda,
teisės aktai yra įregistruoti. Galbūt ne tiek svarbu detaliai įsigilinti į
kiekvieną siūlomą punktą, o reikia iš esmės šiuos teisės aktų pakeitimus
priimti. Esmė yra labai aiški – darbo santykius būtina modernizuoti, kad
atsirastų galimybė darbdaviams susitarti su darbuotojais, kad atsirastų įvairių
tipų darbo sutartys, kad didėtų darbdavių galimybės kurti darbo vietas, kad
profesinės sąjungos galėtų konstruktyviau diskutuoti su darbdaviais“, – sakė V.
Sutkus.

Pasak Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos
Šiaulienės, Trišalė taryba jau baigė Darbo kodekso projekto derinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabar turi viską įvertinti teisiškai,
o spalį projektas bus pradėtas svarstyti Seime.