V. Sutkus: valstybės konkuravimas su verslu – netoleruotina praktika

V. Sutkus: valstybės konkuravimas su verslu – netoleruotina praktika

Irma Janauskaitė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba,
LRT.lt

Verslas kaltina valdžią, kad ši metų metus neatsisako noro
imtis įvairių savų verslų ir taip, užuot užsiėmusi kontroliavimu, sudaro
nelygias konkurencines sąlygas rinkoje. Teisininkų teigimu, tokia praktika ne
tik dažnai nėra skaidri, bet ir finansiškai neracionali, kai pinigų trūksta
kitiems iš tiesų svarbiems valstybės reikalams.

Šiems metams besibaigiant, o kitiems – su Seimo rinkimais –
artėjant, verslas ima belstis į valdžios protą, kad bent jau nauji politikai
susiformuluotų nuostatą – valstybei neverslauti.

Iki šiol pagundų tuo užsiimti turi ir valstybės įmonės, ir
institucijos, ir daugybė viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė. Jos
konkuruoja, teikdamos tokias pat paslaugas, kaip ir privatūs rinkos subjektai.

Tarp tikrai įdomių veiklų, kurių nevengia valstybė, yra ir
tokių, kaip pvz., banketų ir furšetų organizavimas, vienuolynų renovacija,
veterinarinis gydymas. Ir mokesčių mokėtojai apie tai tikriausiai nė
nenutuokia.

O čia – kelios pastarojo meto iniciatyvų:

* Valstybinio duomenų tinklo turėtoja „Infostruktūra“
kartina gyvenimą informacinių paslaugų teikėjams.

* Telecentras ėmėsi žingsnių, kad, anot trijų mobiliojo
ryšio operatorių, taptų ketvirtuoju.

* „Lietuvos energijos“ nauja veikla – priiminėti įmokas –
bloga žinia įmonei „Viena sąskaita“.

* O privatus „Creditinfo“ susirūpinęs dėl Lietuvos banko
plečiamOs savo duomenų bazės, kuri, kelerius metus į savąją investuojančio
verslo manymu, bus analogiška jų sukurtam jų kreditų biurui.

Tarp senų verslo skaudulių – valstybinio Registrų centro
komercinė veikla, kai rinkoje gausu privačių vertintojų. O antstoliai, nori
nenori, turi tilpti rinkoje su valdininkais, kurie irgi priverstinai išieško
mokesčių skolas.

„Įmonės tik gali užsiimt, nedidindamos savo veiklos
sąnaudų. […] Ir, jeigu įmonė, sudaro sąlygas, pvz., valstybės kokia įmonė
arba akcinė bendrovė, kurioje yra valstybės kapitalas, lengviau atsiskaityti už
paslaugas ir ta paslaugos kaina yra mažesnė, negu yrakomerciniuose bankuose,
tai aš tai vertinu teigiamai“, – teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

„Tai yra netoleruotina praktika. Panašiai, jeigu valstybė
sugalvotų atpiginti parduotuvėse pieną arba duoną, padidintų mums mokesčius ir
tada, įsteigtų savo valstybines parduotuves, kuriose duona būtų pigesnė, o
skirtumą dengtų iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – aiškina Verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus.

Advokatų teigimu, teisinių draudimų valstybei investuoti į
verslą nėra, bet yra nemažai taisyklių, tarp kurių – draudimas privilegijuoti
savus verslus – dempinguoti kainas, kitaip teikti jiems pagalbą, be kurios
ekonominės naudos jie negautų.

„Ir ką gyvenimas rodo? Kad iš tikrųjų, dažnai labai, kai
valstybė daro verslą, šitos taisyklės yra pažeidžiamos. Ir, jeigu pasižiūrėtume
Konkurencijos tarybos bylų praktiką, tai turbūt žmonės nustebs, bet dauguma
pažeidimų arba didžioji dauguma konkurencijos pažeidimų padaryta valstybės.
Greta teisinių argumentų, yra ir ne teisinis dalykas – dabar labai yra
diskutuojama, kad reikia investuoti į viešąjį saugumą, trūksta keliolikos
milijonų, bet kartu mes matome valstybines įmones, kurios investuoja į tas
verslo sritis, kuriose yra jau produktai, kuriose yra jau pasiūla, įvairovė ir
t.t.“, – teigia advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ partneris Marijus Juonys.

Verslui esą nelieka nieko kito, kaip bylinėtis, bet tai
brangu ir ilgai trunka. Prezidentūra yra inicijavusi pataisas, kurios, be kito,
griežtina valdiškų įmonių steigimą bei numato sankcijų tiems, kieno sprendimai
iškraipo rinką ir kelia interesų konfliktų.