Lietuva užsieniečiams griežtesnė nei kitos ES valstybės

Lietuva užsieniečiams griežtesnė nei kitos ES valstybės

Per 2015 metus į Lietuvą atvyko dirbti 350
aukštos kvalifikacijos specialistų ne iš Europos Sąjungos šalių. Ekspertai ir
verslininkai pastebi, kad papildoma darbo jėga iš užsienio padėtų spręsti
kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, tačiau jų įdarbinimo tvarka –
griežtesnė nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

„Darbuotojų ypač trūksta IT ir aukštųjų
technologijų sektoriuje, kur įmonės pasirengusios mokėti gerus atlyginimus
specialistams, o pati Lietuva negali paruošti tinkamo jų kiekio. Perteklinis
reguliavimas ir biurokratija Lietuvai kainuoja brangiai – įmonės negali
prisivilioti darbuotojų iš užsienio, o tai užkerta kelią konkuruoti kitose
rinkose“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas
Sutkus.

Pasak V. Sutkaus, šį klausimą verslas jau kelia
seniai, todėl Lietuvos verslo konfederacija nutarė surengti konferenciją apie užsieniečių
įdarbinimo galimybes Lietuvos verslui. Kovo 24 d. ekspertai ir migracijos
institucijų atstovai žada verslui pristatyti planuojamas įstatymų pataisas ir
pakalbėti apie laukiamas permainas.

Galiojanti tvarka – nenuspėjama

Pasak LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos
pirmininkės Lauros Duksaitės – Iškauskienės, šiuo metu  užsieniečiams leidimo gyventi Lietuvoje
išdavimas užtrunka iki dviejų mėnesių, jo kvalifikacijos vertinimas – iki 14
dienų, be to, Studijų kokybės centras užsieniečio išsilavinimą gali vertinti
dar papildomai mėnesį.

„Verslas nori, kad valstybės reguliavimas šiuo
klausimu būtų vienodas ir aiškus, o realiai tvarka yra nenuspėjama. Dabar
pasitaiko atvejų, kai skirtingų valstybių piliečiai su vienodais gebėjimais ir
kvalifikacija gauna skirtingus atsakymus dėl galimybės dirbti. Turi būti aiški
sistema, kada užsienietis gali gauti leidimą dirbti mūsų šalyje ir kada ne“, – sakė
bendrovei „Master Class Lietuva“ vadovaujanti L. Dauksaitė – Iškauskienė.

Dabar aukštos profesinės kvalifikacijos
darbuotoju Lietuvoje laikomas asmuo, kuris turi atitinkamos srities aukštojo
mokslo diplomą, tačiau specialistu nėra laikomas tas, kuris turi didelę darbo
patirtį. Kitose ES šalyse aukštai kvalifikacijai pagrįsti užtenka 5 metų darbo
patirties.

„Įsivaizduokime paprastą situaciją – 10 metų
patirtį turintis fizikas yra vertinamas prasčiau nei ką tik mokslus pabaigęs
studentas. Tikrai yra situacijų, kada ne visi galėjo mokytis ir įgyti
išsilavinimą, bet gyvenime tikrai yra daug pasiekę“, – sakė pašnekovė.

Investuotojai žvalgosi kitur

Pasak V. Sutkaus, Lietuva ne tik kad
neišnaudoja imigracijos potencialo, bet ir praranda tiesioginių užsienio
investicijų. Investuotojai, užsienio bendrovės tiesiog pasirenka kitas šalis
kaimynes – Latviją, Lenkiją ar Estiją. Nepasitenkinimą vis dažniau reiškia ir
Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai, startuoliai, į Lietuvą ateinančios IT
įmonės.

„Esame įsitikinę, kad dabartinio imigracijos
procedūrų reglamentavimo tobulinimas yra vienas pagrindinių šalies verslo ir
investicinės aplinkos gerinimo prioritetų. Kryptinga ekonominės imigracijos
politika ne tik paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, bet ir leistų šalies
darbdaviams vykdyti verslo plėtrą ir didintų tiesioginių užsienio investicijų
srautą“, – sakė V. Sutkus.

LVK organizuojama konferencija „Užsieniečių
įdarbinimas: galimybė Lietuvos verslui“ vyks 2016 m. kovo 24 d., viešbutyje
,,Novotel Vilnius Centre“, Vilniuje. Daugiau informacijos: http://lvk.lt/lt/renginiai/seminarai/konferencija-uzsieniecio-idarbinimas-galimybe-lietuvos-verslui-augti