Darbo kodekso pataisos destabilizuos darbo rinką

Darbo kodekso pataisos destabilizuos darbo rinką

Mokslininkų grupės metus laiko rengtas Darbo kodekso
projektas po svarstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete įgauna
destruktyvų pobūdį – dabar Seimui siūloma įteisinti ir tokias normas, kurios
kels grėsmę stabiliai įmonių veiklai ir neskatins kurti naujų darbo vietų.

„Seimo Socialinių
reikalų ir darbo komitetas iškreipė pradinę subalansuoto Darbo kodekso projekto
koncepciją – pakoreguotame projekte atsirado daug nelogiškų ir net absurdiškų
nuostatų. Seimui siūloma įteisinti normas, kurios sukuria teisinį netikrumą bei
pažeidžia teisėtus darbdavio interesus – sąžiningai konkuruoti, saugoti
konfidencialią informaciją, planuoti darbus, resursus, atleisti žalą darančius
darbuotojus“, – spaudos konferencijoje teigė Lietuvos verslo konfederacijos
(LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak V.
Sutkaus, į Lietuvos verslo konfederacijos vadovybę nuolat kreipiasi įmonės –
didieji  šalies  darbdaviai, sakydami, jog geriau jau atidėti
šio įstatymo priėmimą naujai išrinktam Seimui, nei paskubomis priimti tokį populistinį
variantą, kurio pasekmės gali būti destruktyvios. Darbo kodekse, po svarstymų
Seimo komitete, pakoreguota nemažai nuostatų, kurios esą turėtų apginti
dirbančiųjų interesus, tačiau jų poveikis gali būti priešingas – darbdaviai
vengs kurti darbo vietas ir priimti naujų darbuotojų, jeigu sąlygos tam nebus palankios.

Naujasis
DK taip pat keičia ir juridinių asmenų valdymo principus. Jame siūloma
numatyti, kad įmonių valdybose turėtų privalomai dalyvauti darbuotojų atstovai,
tačiau nėra numatyti reikalavimai jų kompetencijai, o juk įmonių valdybos yra
valdymo organai ir jų nariams būtina turėti reikiamą verslo valdymo patirtį ir
kompetenciją.

Nors
tikslas buvo sukurti modernesnį, labiau šiuolaikišką darbo rinką atitinkantį
reguliavimą, rezultatas gavosi priešingas – vietoj lankstesnių darbo santykių,
išliko dauguma galiojančiame kodekse esančių ribojimų ir atsirado papildomų,
kurie neapaiškinami sveika logika ir realiais darbo rinkos poreikiais.

Daug
diskusijų kelia darbo išmokų fondo steigimas. Žadėta, kad įsteigus minėtą
fondą, bus mažinamos SoDros įmokos, tad suminis darbo apmokestinimas tikrai
nedidės. Tačiau nėra jokių realių veiksmų sumažinti SoDros įmokas. Tad
įsigaliojus kodeksui, darbo santykiai bus apmokestinti papildomai, o tai tik
dar labiau sumažins Lietuvos patrauklumą investuotojams ir skatins šešėlinės
ekonomikos augimą.

„Darbdaviai
negali net apsaugoti savo verslo nuo nesąžiningų ir neatsakingų žmonių, tačiau
turi teikti akivaizdžiai nepagrįstas lengvatas darbuotojams, mokėti jiems
atlyginimus ir kompensacijas, net kai šie nedirba ar pažeidinėja darbo drausmę.
Tai nėra nei protinga, nei teisinga. Turi būti užtikrintas darbuotojų ir
darbdavių darbo santykių balansas, kitaip ne tik nesulauksime užsienio investuotojų,
kurie norėtų čia kurti darbo vietas, bet į užsienį išvarysime ir Lietuvos
bendroves“, – sako advokatas, socialinį modelį rengęs mokslininkų grupės narys
Justinas Usonis. 

Darbdaviai
įvardijo kontraversiškas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateikto projekto
nuostatas.

Ribojamos terminuotos sutartys

Verslininkams
nerimą kelia politikų noras riboti terminuotų sutarčių apimtį. Paskutiniame DK variante
nurodoma, kad pagal terminuotas sutartis įmonėje negalės dirbti daugiau kaip 20
proc. darbuotojų. Anot V. Sutkaus, terminuotos sutartys dažnai yra susijusios
su sezoniškumu ir todėl numatyti procentą, kiek darbuotojų turi dirbti pagal
vieną ar kitą sutarties rūšį, nėra protinga.

Viešosios
nuomonės tyrimai rodo, kad net 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų,
jei terminuotos darbo sutartys būtų lengviau panaudojamos. Be to, 89 proc.
darbuotojų yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį.
Užsienio patirtis rodo, kad lankstesni darbo santykiai padeda efektyviai
spręsti šias problemas, skatina ekonomikos augimą bei kuria naujas darbo
vietas.

Terminuotų
darbo sutarčių lankstesnis reguliavimas turėjo padėti sukurti naujų darbo
vietų. Siūlomame variante jų sudarymo tvarka dar labiau sugriežtinta nei dabar
– jas kaip ir seniau bus galima sudaryti tik nenuolatinio pobūdžio darbui, bet
dabar tokios sutartys negalės sudaryti daugiau nei 20 proc. visų vieno
darbdavio darbo sutarčių. O jei įmonėje bus vykdomi keli laikino pobūdžio
projektai ir tokių darbo sutarčių turėtų būti daugiau, ką turėtų daryti
darbdavys? Darbuotojai, žinodami, kad dirba pagal laikiną darbo sutartį ir
patys galėtų geriau planuoti savo ateitį, laiku pradėti ieškotis kito darbo ir
pan.

Ribojamos projektinės darbo sutartys

Pagal
paskutinę DK versiją dėl projektinio darbo sudaryti sutartį su darbuotoju
galima tokiais atvejais: sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su
naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 procentų dirbančių
darbuotojų.

V. Sutkus
teigia, kad Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios dirba tik su projektais, todėl
tokių įmonių darbuotojai gali būti samdomi tik nustatytiems projektams vykdyti
ir jie gali sudaryti kartais net 80 proc. darbuotojų Projektinis darbas yra
laikino pobūdžio darbas, todėl numatytas ribojimas, kad tokių darbuotojų negali
būti daugiau nei 10 proc. yra visiškai nesuprantamas. Nėra pagrindimo, kodėl
projektines sutartis reiktų reguliuoti griežčiau nei kitas terminuotas
sutartis.

Darbuotojas negalės dirbti papildomai

DK projekte  numatoma, kad maksimalus darbo laikas per
kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos. Anot
V. Sutkaus, tokia nuostata apriboja darbuotoją dirbti papildomą darbą.  Be to, tai prieštarauja kitam šio dokumento
straipsniui, kuris iš esmės leidžia dirbti iki 52 val. per savaitę, esant
darbuotojo sutikimui.

„Ilgesnė darbo savaitė ir pamainos
trukmė gali būti pailginta tik darbuotojo sutikimu, tačiau kodėl kažkas turi
drausti darbuotojui dirbti ilgiau, jeigu jis nori užsidirbti? Galbūt žmogui
labai reikia pinigų, o Darbo kodeksas jam dirbti ilgiau draudžia“, – teigė V.
Sutkus.

Naujasis reguliavimas praktiškai
panaikina suminę darbo laiko apskaitą. Socialinio modelio kūrėjai siekė
susitelkti ties poilsio laiko reguliavimu ir nereguliuoti darbo laiko. Kodėl
įstatymas turėtų drausti žmogui per tris savaites išdirbti keturių savaičių
darbo normą, o ketvirtą savaitę ilsėtis? Darbuotojas turėtų turėti galimybę
pasirinkti, tačiau siūlomas Darbo kodekso projektas to neleis, nes Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 48 valandomis apribojo viršvalandžius net
suminės darbo laiko apskaitos atveju.

Privalės besąlygiškai išleisti darbuotoją darbo metu

Pagal
paskutinę Darbo kodekso (DK) versiją darbdavys privalo imtis priemonių padėti
darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Tačiau, pasak V. Sutkaus,
darbdaviui tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma vykdyti tokio
įsipareigojimo dėl darbo organizavimo ypatumų. Pavyzdžiui, gamybos procesas
negali būti nutrauktas, išleidus grupę darbuotojų jų pageidaujamu laiku, nes
liks per mažai darbuotojų, kad galėtų sklandžiai veikti gamybos linija.

Ar tai
normalu, kad kiekvienas darbuotojo prašymas, pagrįstas šeiminiais
įsipareigojimais, turi būti tenkinamas, nepaisant to, kad dėl to nukentės kiti
darbuotojai, o įmonė dėl to patirs nuostolių. Dėl tokio santykių disbalanso
galiausiai dalis įmonių užsidarys ir iš viso neliks tų darbo vietų, kuriose
sudėtingi procesai darbdaviui nesudaro galimybių prisiderinti prie kiekvieno
darbuotojo individulių poreikių.

LVK siūlo
palikti formuluotę pagal pirminį DK projektą, kurį teikė Vyriausybė: „Darbdavys
privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus,
išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio
veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“.

Darbdavys besąlygiškai privalės mokėti už bet kokias mokymosi
atostogas

Naujasis
DK numato, kad studijuojantiems darbuotojams darbdavys turės suteikti
papildomas atostogas ir mokėti už jas 50 proc. darbo užmokesčio. Darbo santykių
esmė yra ta, kad atlyginimas yra mokamas už darbą. Tačiau darbdavys turės
mokėti ne už darbą, o už mokslus, o tie mokslai dažnu atveju niekaip nebus
susiję su atliekamu darbu. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba kavinėje ir studijuoja,
tarkim mediciną, kodėl darbdavys turėtų jam papildomai mokėti už dienas, kai
jis nedirba? Tuo metu darbdavys turės samdyti kitus darbuotojus ir jiems mokėti
atlyginimą, tokiu būdu tas pats darbas darbdaviui kainuos dvigubai.

Pasak J.
Usonio, problema yra ta, jog toks teisinis reguliavimas suteikia teisę
darbuotojui piktnaudžiauti, o darbdavys bus nesuinteresuotas priimti į darbą
formaliojo švietimo įstaigose besimokančiųjų žmonių, vadinasi, didės jaunimo
nedarbas.

Nekonkuravimo susitarimo pažeidėjas realiai bus
nebaudžiamas

Siūlomo
DK projekte panaikinta galimybė susitarti dėl baudos taikymo nekonkuravimo susitarimo
pažeidimo atveju. Pasak J. Usonio, jei darbuotojui negrės jokia bauda, jam gali
trūkti motyvacijos vykdyti nekonkuravimo susitarimą. Nesąžininga konkurencija,
pasinaudojant iš darbdavio gauta informacija, gali verslui padaryti didelės
žalos, pavyzdžiui, su tokia informacija galima pervilioti pagrindinius
klientus.

Be to,
numatyta, kad pažeidęs nekonkuravimo susitarimą, darbuotojas turi grąžinti tik
kompensaciją už laikotarpį, per kurį buvo padarytas nekonkuravimo įsipareigojimo
pažeidimas. Vadinasi, jei darbuotojui buvo mokama 12 mėn. už tai, kad jis
nedirbtų konkurentui, o darbuotojas iš tų 12 mėn. vieną mėnesį visgi dirbo
konkurentui ir perdavė jam visą konfidencialią įmonės informaciją, dėl kurios
buvęs darbdavys sudarė nekonkuravimo susitarimą, ir konkurentas įgavo pranašumą
prieš buvusį darbdavį, toks darbuotojas turės grąžinti 1 mėn. nekonkuravimo
kompensaciją, o 11 mėn. atlygį pasiliks.

Pardavęs verslą, vis tiek turės mokėti algas

Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komiteto projekte numatoma, kad verslą pardavęs
asmuo atsako dėl darbdavio teisių ir pareigų, egzistuojančių įmonės perdavimo
momentu, įvykdymo. Pagal šią nuostatą verslo pardavėjas turi atsakyti
solidariai ir dėl to, kad verslo perėmėjas vėliau nesilaiko darbo sutartyse
nurodytų sąlygų ir, pavyzdžiui, neišmoka atlyginimo darbuotojams. Taigi verslą
pardavęs asmuo privalės mokėti algas ne tik už laikotarpį iki verslo perdavimo,
bet ir vėliau, neribotą laiką.

Akivaizdu,
kad verslo pardavėjas negali kontroliuoti jau parduoto verslo, nes jo
nebevaldo, bet kažkodėl turi atsakyti už naujojo savininko su darbo santykiais
susijusius įsipareigojimus. Tai sukuria neproporcingai daug neprognozuojamų
pareigų verslininkams. Tai yra ne tik neteisingas, bet ir perteklinis
reguliavimas, nes jau ir dabar pagal galiojantį Civilinį kodeksą už iki verslo
perdavimo atsiradusias prievoles verslo perdavėjas atsako kartu su verslo
perėmėju 3 metus nuo verslo perdavimo.

Išeitinės kompensacijos dydis – nepagrįstas

Pagal
paskutinį DK projektą, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai
tęsiasi trumpiau nei vienerius metus – pusė jo vidutinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinė išmoka.

Pasak J.
Usonio, toks pakeitimas nėra pagrįstas. Atleidžiamam darbuotojui turėtų būti
išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei
darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus – pusė jo vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Negalima atleisti net nusikaltimą padariusių nėščiųjų

Pagal
Darbo kodekso projektą, darbdavys negali nėščiosios ar vaiką iki 4 mėn
auginančios darbuotojos nei nušalinti, nei atleisti iš darbo net tuo atveju,
jei darbuotoja padaro nusikaltimą, pavyzdžiui, vagia iš darbdavio, apgaudinėja
darbdavio klientus ar pan.

LVK siūlo
į šį straipsnį įtraukti išlygą, kad atleisti tokią darbuotoją už šiurkštų darbo
pareigų pažeidimą, darbdavys teisę turėtų.

Darbo grafikus bus privaloma derinti su darbo tarybomis

Naujame
DK variante siūloma, kad darbuotojų darbo grafikai būtų derinami su įmonėse
veikiančiomis „darbo tarybomis“. Anot V. Sutkaus, toks reguliavimas būtų
sudėtingas. Toks procesas galimas, jeigu įmonė nėra didelė arba veikia vienoje
vietoje. Tačiau didesnėms įmonėms arba toms, kurios turi ne vieną atstovybę,
tai sukeltų daug problemų.

„Įsivaizduokite,
kad įmonę sudaro 20 filialų skirtinguose miestuose – kaip mes suderinsime
atskirų filialų darbuotojų darbo grafikus, jeigu „darbo taryba“ bus, tarkime,
Vilniuje. Tai taps labai sudėtingu procesu. Sutinkame, kad pats darbo grafiko
sudarymas ir jo principai darbuotojams turi būti žinomi“, – sakė LVK
prezidentas.

Jei Seimo pavasario sesijoje naujajam Darbo
kodeksui būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos.