LVK: pasiūlymas įmonėms dalytis pelnu duos priešingą efektą

LVK: pasiūlymas įmonėms dalytis pelnu duos priešingą efektą

Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais siekta didinti darbo santykių
lankstumą, skatinti ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą, duos priešingą
efektą, jeigu Seimas  pritars  pasiūlymui 25 proc. įmonės pelno
skirti darbuotojams skatinti. Lietuvos verslo konfederacija įspėja, jog tuomet
ne tik užsienio investuotojai iš toli aplenks tokius reikalavimus keliančią
šalį, bet ir vietinės įmonės gali iškelti verslą ten, kur sąlygos
patrauklesnės.

„Kai kurių Seimo narių suvokimas apie tai, kaip veikia verslas ir ekonomika,
prasilenkia su realybe, todėl žarstomi jokio pagrindo neturintys populistiniai
pažadai rinkėjams.

Metas suprasti, kad kurdami verslą įmonės akcininkai skaičiuoja ne tik naudą,
kurią gali gauti sėkmės atveju, bet ir investuoja nuosavas lėšas, gali patirti
nuostolių. Įmonės veiklos rezultatus lemia akcininkų gebėjimai suvaldyti
verslą, jų inovatyvumas konkurencinėje kovoje, idėjos ieškant naujų rinkų – jie
ne tik užsidirba pelno, bet ir kuria darbo vietas, moka mokesčius, palaiko
šalies ekonomiką.

Kodėl siūloma dalintis tik pelnu? Ar tuomet, kai įmonė patirs nuostolių, dalį
jų irgi padengs darbuotojai iš nuosavų santaupų?" – stebisi Lietuvos
verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, ir dabar įstatymuose yra numatyta galimybė darbuotojams tapti įmonės
akcininkais bei gauti pelno dalį – dividendus. Tokia praktika taikoma ir ne
vienoje lietuviškoje bendrovėje, tačiau šiuos sprendimus įmonių savininkai ir
darbuotojai priima patys.

„Darbo santykiuose turi būti užtikrinta galimybė darbdaviui su darbuotoju
laisva valia tarpusavyje susitarti dėl pareigų, tikslų ir atlygio. Lietuva
rizikuoja tapti pirma vakarietiška šalimi, kuri darbuotojų atlyginimo dydį
nustatytų įstatymu – tai tiesus žingsnis atgal į socializmą, kai valstybė
reguliavo viską. Koks sekantis žingsnis – dar 25 proc. pelno įmonės turės
skirti baseinams ir stadionams, o paskui dar 25 proc. –  teatrams ir muziejams?
" – sako V. Sutkus.

Anot jo, pelningai dirbančios įmonės ir šiandien daug dėmesio skiria
kvalifikuotiems specialistams, kuriantiems didelę pridėtinę vertę, išlaikyti.
Be premijų už darbo rezultatus, papildomų socialinių garantijų, investicijų į
darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, įmonės greitai prarastų konkurencingumą darbo
rinkoje.

„Ne visi darbuotojai tiesiogiai ir vienodai prisideda prie įmonės veiklos
rezultatų – pelno gavimo ar jo didinimo, kadangi dalies užimamų pareigų pobūdis
yra tiesiog techninis. Kitas klausimas, ar patys darbuotojai norėtų atlyginimo,
kurio dydis labai smarkiai priklauso net ne nuo jų pačių pastangų, o nuo įmonės
veiklos rezultatų, ar stabilios algos, atitinkančios darbo rinkos sąlygas ir jų
darbo rezultatus", – svarsto V. Sutkus.

Teisės ekspertai taip pat turėtų įvertinti ar pasiūlyta Darbo kodekso pataisa
neprieštarauja šalies Konstitucijai, kuri užtikrina asmens ūkinės veiklos
laisvę. Valstybė, mėgindama įstatymais reguliuoti atlyginimų dydį, pažeidžia
laisvos rinkos ekonomikos dėsnius.