Pažangiausios lietuvių technologijos varžosi dėl apdovanojimų

Pažangiausios lietuvių technologijos varžosi dėl apdovanojimų

Visame pasaulyje technologinis progresas yra
įgavęs neregėtą pagreitį. Lietuviai taip pat nesnaudžia ir kuria mokslo
inovacijomis pagrįstus produktus, kurie neretai yra geriau žinomi globalioje
rinkoje nei vietinėje. Lietuvos verslo konfederacijos ir portalo „Delfi“
rengiamuose apdovanojimuose bus išrinkta „Metų technologija 2016“.

Kas gi ja
galėtų tapti, kalbiname šios srities grandus – bendrovės „Biotechpharma“ vadovą
prof. Vladą Algirdą Bumelį ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA)
direktorių Kęstutį Šetkų.

Pasak MITA vadovo, lietuviai
iš inovatyvių įmonių generuoja daug idėjų, rengia projektus, testuoja
technologijas, kuria produktų prototipus, analizuoja rinką ir klientus. Todėl
kiekvienais metais MITA pasiekia išties nemažai įdomių ir versle plačiai
pritaikomų technologinių sprendimų, tad ir dar nesibaigiantys 2016 metai nėra
išimtis.

To puikus pavyzdys –
įmonės „Ars Lab“ bendradarbiaujant su KTU mokslininkais sukurta išmani nosis
„Foodsniffer“, kuri leidžia nustatyti mėsos ir žuvies šviežumą. Prieš keletą
metų sukurtas prietaisas sudomino vieną didžiųjų Lietuvos prekybos centrų ir, pasirašius
kontraktą, buvo sėkmingai įdiegtas ne tik užsienio, bet ir Lietuvos rinkoje.

Tačiau yra ir tokių
produktų, kurie yra itin perspektyvūs ir turėsiantys didelį potencialą
ateityje, tačiau verslo įmonėms menkai žinomi produktai. Vienas tokių – išmanus
alkotesteris su personalo kontrolės valdymo sistema, integruojantis įvairius
sprendimus (veido atpažinimą, IT ir elektronikos technologijas), kurį sukūrė
įmonė „Inovatyvių procesų sprendimai“.

„Šis vienerius metus
gyvuojantis startuolis aktyviai užsiima ir rinkodaros veikla. Siekiama, kad
siūlomas produktas sudomintų įvairius klientus: tiek verslą, pavyzdžiui,
statybų bendroves, tiek įvairias viešojo sektoriaus institucijas, kurios galėtų
įsidiegti šį sprendimą darbovietėse“,
sako K. Šetkus.

Vieni iš
perspektyviausių ir pripažintų užsienyje lietuvių mokslininkų išradimų šią
dieną –
Virginijaus Šikšnio išradimas biotechnologijų srityje, kurio
vadovaujama komanda atrado genomo redagavimo įrankį „CRISPR/Cas9“ ir
pretenduoja į Lietuvą atvežti Nobelio premiją. Atrasta technologija leidžia
žymiai paprasčiau ir greičiau nei iki šiol redaguoti praktiškai visų gyvų
organizmų DNR.

Lietuvos lazerių
bendrovė „Altechna R&D“ gali pasigirti savo sukurta unikalia
technologija, kuri gali
būti taikoma išmaniesiems įrenginiams, telefonų ekranų stiklams pjaustyti.
Manoma, kad lietuvių sukurtas sprendimas yra vienas iš 3-4 geriausių visame
pasaulyje.

Vis dažniau dėmesio
užsienyje susilaukia lietuviški technologiniai startuoliai. Vieni iš tokių –  kosminių technologijų startuolis „Nanoavionics“,
kuris JAV Jutos valstijoje surengtoje parodoje „SmallSat 2016“ pristatė naują
palydovą „LithuanicaSAT-2“. Palydovas bus paleistas tarptautinės misijos „QB50“
metu kartu su 50 kitų palydovų pirmąjį 2017 m. ketvirtį.

Kitas unikalus startuolis – išmanius ir
ergonomiškus stalus gaminanti bendrovė „Tableair“. Į jų sukurtus išmaniuosius
stalus yra įmontuotas ultragarso jutiklis, kuris leidžia pakelti stalą iki
norimo aukščio. Bendrovės kuriamas produktas yra sulaukęs tarptautinės
žiniasklaidos dėmesio ir buvo aprašomas užsienio portalų: „Wired“, „Slate“ ir „New
York Times“.

Didėjant saugumo
grėsmei visame pasaulyje, itin perspektyvios tampa inovacijos gynybos pramonės
srityje. Lietuviai kuria bepiločius orlaivius, dronus, naujas radijo ryšio
technologijas bei stebėjimo sistemas, kurios reikalingos Lietuvos kariuomenei,
tačiau gali būti taikomos ir įvairiuose kituose sektoriuose: transporto, žemės
ūkio ir kitur. Šių technologijų paklausa yra didelė ne tik Lietuvoje, todėl
verslas, kaip teigia MITA vadovas, gali atrasti naują nišą.

„Puslaidininkių
lazerių gamintoja bendrovė „Brolis Semiconductors“ jau įkėlė koją į gynybos
sektorių. Įmonės gaminamos elektrooptinės sistemos, lazerinėmis technologijomis
grįsti taikinių žymėjimo, apšvietimo, matymo, stebėjimo bei kiti prietaisai jau
sudomino Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Prancūzijos gynybos ir saugumo
sektoriaus dalyvius. Įmonės pardavimai kasmet beveik dvigubėja“,
sako K. Šetkus.

Globali rinka reikalauja kokybės

Inovacijos dažniausiai yra gretinamos su
pažanga ir kokybe. Pastaroji globalioje rinkoje turi itin didelę reikšmę. Kokybiškos
paslaugos ir produktai parodo ne tik lietuviškų įmonių lygį, tačiau ir visos
valstybės lygį.

„Siūloma paslauga turi būti itin kokybiška.
Jeigu apie kokybę nėra pasiųstos aiškios žinutės, paslaugos pirkėjas greitai susiranda
kitą teikėją, kadangi jų globalioje rinkoje yra daug. Jeigu bendrovė teikia
globalią paslaugą, kurią vertina globalus užsakovas, tai iš karto parodo aukštą
įmonės lygį. Labai svarbu pasakyti, kad tie, kurie užsakė paslaugą, ja yra patenkinti“,
teigia prof. V. A. Bumelis.

Lietuviškos paslaugos, orientuotos į globalią
rinką, išsiskiria kokybe ir inovatyvumu, tačiau apie jas mūsų šalyje žino
nedaugelis.

„Nesunku sužinoti apie įmonę, kuri gamina
dešras, nes dešras valgo visi. Tokios įmonės reklamuojamos kiekvieną dieną, todėl
jos yra žinomos. Iš trijų milijonų gal surasime kelis, kurie žino apie
technologijų bendroves, lazerių gamybą, kadangi tai yra specializuoti dalykai.

Rinkoje yra svarbiausia surasti savo nišą. Jeigu
konkuruojama su gigantais, išgyventi tampa sunkiau. Todėl ir šių „Metų paslauga
2016“ apdovanojimų tikslas – kad visi Lietuvos gyventojai sužinotų, kokių
paslaugų įmonių yra, kaip jos dirba ir kokias paslaugas teikia. Svarbu garsinti
tas įmones, kurios teikia paslaugas globaliai ir taip padėti joms surasti
daugiau rinkų ir stipriau atsistoti ant kojų“, sako vienas iš „Metų
paslauga 2016“ komisijos narių, prof. V. A. Bumelis.

Konkurso „Metų paslauga 2016“ dalyviai rungiasi
12-oje skirtingų kategorijų, kurios atspindi pagrindinius paslaugų sektorius. Laureatai
bus pagerbti apdovanojimų ceremonijos metu, kuri vyks rugsėjo 28 d. moderniame
verslo centre „k29“, Vilniuje. Apie konkurso sąlygas ir atrankos kriterijus yra
skelbiama tinklalapyje www.metupaslauga.lt. Paraiškos priimamos iki rugsėjo 12
dienos.