Verslininkai įvertino „tvarkiečių“ rinkiminę programą

Verslininkai įvertino „tvarkiečių“ rinkiminę programą

Siekiant įvertinti, kiek partijų rinkiminės programos
atitinka verslo lūkesčius, daugiausiai darbuotojų turinčias šalies įmones
vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) rengia susitikimus su politinių
partijų lyderiais. Susitikime su partijos Tvarka ir teisingumas lyderiais kai
kurias šios partijos idėjas verslininkai įvertino kaip laukiamas ir
progresyvias, tačiau keli siūlymai sulaukė ir griežtos kritikos.

„Didelė dalis siūlomų pokyčių verslui yra išties reikalingi
ir laukiami, tačiau programoje yra ir dalykų, kurie kelia abejonių. Visų pirma,
sunkiai suprantamas partijos programoje įrašytas 5 proc. apyvartos mokestis –
taip vadinamas „solidarumo mokestis“, kurį siūloma įvesti mažmeninės prekybos centrams
ir bankams. Kodėl norima papildomai apmokestinti būtent šiuos verslus, o kitų
ne – juk tai būtų diskriminacinis mokestis, be to, siūlomas antkainių
reguliavimas yra susijęs ir su laisvos rinkos ribojimu. Taip pat nepritariame
siūlomiems progresiniams mokesčiams, nes šiandieninis ekonominis klimatas
tikrai nėra tam palankus“, – teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Tvarkos ir teisingumo partijos vicepirmininkas Remigijus
Žemaitaitis neslėpė, kad dėl tam tikrų nuostatų dar nėra iki galo sutarta ir
partijos viduje. O solidarumo mokesčio įvedimas išties būtų praktiškai sunkiai
įgyvendinamas.

Kalbant apie progresinius mokesčius, R. Žemaitaitis
patikino, kad idėja bus palaikoma tik tada, kai bus įvestos Sodros lubos:
„Mokesčiai jau ir dabar yra iš esmės progresiniai“.

„Tvarkiečių“ vicepirmininkas akcentavo viešųjų pirkimų
tvarkos keitimo būtinybę. Pasak jo, pirkimuose dalyvaujančių įmonių pretenzijos
turėtų būti išnagrinėjamos per kelias dienas, o ne keletą mėnesių, kaip yra
dabar. Žyminis mokestis teikiant ieškinius turėtų būti dar didinamas, kad būtų
realiai atgrasyta nuo noro teikti nepagrįstus ieškinius, piktnaudžiauti
teisinėmis procedūromis ir vilkinti procesus. Taip pat siūloma atsisakyti
mažiausios kainos kriterijumi pagrįstų pirkimų.

Kitas palankaus verslininkų vertinimo sulaukęs siūlymas –
netaikyti jokio pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui. Lietuva praranda
konkurencingumą, nes kai kuriose kaimyninėse šalyse toks mokestis netaikomas ir
verslininkai dėl palankesnių sąlygų jau kuria įmones ten.

Diskutuojant apie mokesčius, palankaus vertinimo sulaukė
mintis, kad patys darbuotojai, o ne darbdavys mokėtų visus jiems priklausančius
mokesčius. Anot, „tvarkiečių“ atstovo, daugelis darbuotojų nesupranta, kodėl
vienokia alga yra ant „popieriaus“, o kita – „į rankas“, ir tai didina
socialinę įtampą.

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad su mokesčių dydžiais ar
naujų mokesčių įvedimu susiję įstatymai neturėtų būti keičiami likus 6 mėnesių
laikotarpiui iki rinkimų ir 6 mėnesius po rinkimų. Verslui turi būti leista ramiai
išanalizuoti mokestinę aplinką, kad galėtų planuoti investicijas ir verslo
plėtrą, o staigūs įstatymų keitimai mažina teisinį tikrumą ir kelia
nepasitikėjimą valstybe.

Susitikime taip pat iškelta idėja pensijų kaupimo fondų
lėšas panaudoti investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Anot R. Žemaitaičio, tai
galėtų atgaivinti ekonomiką. Iš šių pinigų būtų galima pastatyti naujus biurus
ministerijoms ir joms pavaldžioms institucijoms įkurdinti, o investuotus
pinigus atgauti šias patalpas nuomojant. Tokių pavyzdžių užsienyje jau esama.

„Tvarkiečių“ nuomone, Klaipėdos uostas turi plėstis, o
dabar suformuotos „žaliosios“ teritorijos tam trukdo ir yra visiškai
nereikalingos industrinėje zonoje, kuri turi būti naudojama verslui.

Susitikimo metu buvo akcentuota ir būtinybė suteikti
verslininkams galimybę realiai dalyvauti regionų plėtros tarybose, nes šiuo
metu sprendimai ten priiminėjami daugiausiai savivaldybės atstovų, kurie
neįvertina verslo poreikių ir ekonominės regionų plėtros galimybių.