Premjeras: norėčiau, kad visuomenė taptų brandesnė

Premjeras: norėčiau, kad visuomenė taptų brandesnė

Pasaulio
ekonomikos forumo vertinimu, darbo santykių apmokestinimas Lietuvoje yra per
didelis, todėl jis turi mažėti. Pagal naujai priimtą socialinį modelį, yra
numatyta mažinti socialinio draudimo tarifą po 1 procentą kasmet 12 metų, teigė
ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitikime su Lietuvos verslo
konfederacijos atstovais.

Susitikime dalyvavę verslo
asociacijų vadovai ir įmonių atstovai premjerą pasitiko plojimais, įvertindami
jo ryžtą ir asmeninį indėlį modernizuojant darbo santykius.

 „Verslas kuria darbo vietas, o valdžia turi
sudaryti tam sąlygas. Norint įeiti į kitas rinkas, pritraukti užsienio
investicijų, turime didinti šalies konkurencingumą. Reikia sudaryti sąlygas,
kad darbuotojai būtų kvalifikuoti, kad valstybės politika būtų orientuota į
aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Mūsų šaliai yra labai svarbu,
kad visuomenė taptų brandesnė ir suprastų, kad be struktūrinių reformų, tokių
kaip darbo santykių laisvumas, nejudėsime į priekį. Pavyzdžiui, dabar Lietuva
pagal įdarbinimo ir atleidimo iš darbo sudėtingumą yra 116 vietoje, gebėjimą
pritraukti talentingus specialistus – 111-oje. Tai turi keistis – atsirasti
daugiau ir įvairesnių darbo sutarčių formų, daugiau galimybių darbuotojams ir
darbdaviams susitarti“, – sakė premjeras.

Pasak LVK prezidento Valdo
Sutkaus, modernesnis darbo santykių reguliavimas ir, apskritai, visas naujasis
socialinis modelis ateityje padės šaliai konkuruoti globalioje rinkoje. XXI
amžiuje būtina darbo santykių formų įvairovė, kad sudarytume sąlygas naujiems
inovatyviems verslams, skatintume oficialiai įsidarbinti nelegaliai dirbančius
žmones, sudarytume sąlygas į darbo rinką palaipsniui įsitraukti studentams,
išnaudotume ir vyresnio amžiaus žmonių norą, ir galimybes dirbti ne visą darbo
dieną ar ne visą darbo savaitę. Be patrauklios aplinkos verslui, būtų labai
sunku varžytis su kitomis valstybėmis dėl investicijų į Lietuvos ūkį. Darbo
jėgos apmokestinimo mažinimas taip pat yra didelis stimulas darbo vietų
kūrimui.

„Ekonomika auga tik tose
šalyse, kuriose žmonės yra orientuoti daugiau dirbti ir daugiau užsidirbti, o
lankstus darbo santykių reguliavimas – tai galimybė darbuotojams ir darbdaviams
susitarti“, – teigė V. Sutkus.

Pasak A. Butkevičiaus, labai svarbus
pasiekimas, kad tiesioginės užsienio investicijos atkeliavo į regionus.
Pavyzdžiui, danų investicija Marijampolėje sieks apie 135 mln. eurų, bus
sukurta 1100 darbo vietų – lėšomis prie to prisidėjo ir Lietuva. Ypatingas
dėmesys yra skiriamas naujų eksporto rinkų paieškai. Po Rusijos embargo pavyko
atverti daug naujų rinkų. Tai ir Lotynų Amerikos, Afrikos šalys, Kinija.
Siekiant atverti šios šalies rinką Lietuvos maisto produktų gamintojams su
Kinijos Premjeru  įvyko net 5 dvišaliai
susitikimai.

Finansų ministrė R. Budbergytė
pabrėžė, jog  šiuo metu Vyriausybė
laikosi griežtos fiskalinės drausmės politikos. Tarp ES šalių Lietuva užima
penktą vietą su sumažėjusiu biudžeto deficito rodikliu iki 0,2 proc., tačiau išlaidauti
neplanuojama.

 „Ateityje turėsime galvoti, kaip papildyti
biudžetą, bet dėl to neplanuojama įvedinėti naujų mokesčių. Reikia tiesiog
geriau administruoti esamus mokesčius, mažinti šešėlinės ekonomikos dalį“ –
sakė ministrė.

LVK viceprezidentas Stasys
Kropas teigė, kad jau laikas mažinti perteklinį finansų rinkų reguliavimą
Lietuvoje. Jau dabar bankų kapitalas ir investicijos Lietuvoje mažėja. Tiek
Latvijoje, tiek Estijoje yra stengiamasi pritraukti finansų sektoriaus įmones,
o Lietuva iki šiol neturi bendro finansų sektoriaus plėtros požiūrio.
Pavyzdžiui, Estijoje yra sėkmingai įgyvendinamas e-rezidento projektas. Tai
galimybė kitų šalių gyventojams saugiai identifikuotis ir atlikti verslui
reikiamas operacijas šalyje. Prie šios perspektyvios sistemos per dieną
Estijoje užsiregistruoja 200 asmenų.

Asociacijos „Infobalt“
direktorius Paulius Vertelka akcentavo, kad yra būtina daugiau dėmesio skirti
IT sektoriaus plėtrai, naujų technologinių sprendimų ir produktų vystymui bei
jų eksportui.

„Matome, kad sektoriui stinga
valstybės dėmesio ir atitinkamo prioritizavimo. Turi būti už tai atsakinga
valstybės institucija, nes šiuo metu mes neišnaudojame potencialo, kurį
turime“, – teigė P. Vertelka.

Lietuvos verslo konfederacija
Seimo rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms yra pateikusi siūlymą
atsisakyti Energetikos ministerijos ir vietoje jos įkurti Inovacijų
ministeriją.