Ministerijos nuomone, Trišalės tarybos sudėtis turi būti išplėsta

Ministerijos nuomone, Trišalės tarybos sudėtis turi būti išplėsta

Trišalėje taryboje darbdaviams turi atstovauti daugiau verslo organizacijų,
kad atsirastų daugiau skaidrumo ir aiškumo priimant sprendimus, reguliuojančius
darbdavių ir darbuotojų santykius. Tokią poziciją susitikime su Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) nariais išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis
ir kiti ministerijos (SADM) vadovai.

„Premjero Sauliaus Skvernelio buvo aiškiai pasakyta, kad tarybos sudėtis
turi būti išplėsta, priešingu atveju Vyriausybė tarsis su visomis socialiniame
dialoge faktiškai dalyvaujančiomis verslo organizacijomis, ir visų jų pozicijos
bus fiksuojamos. Turime turėti tvarų socialinį dialogą ir Trišalę tarybą,
kurioje būtų daugiau darbdavių organizacijų atstovų ir kuri apimtų didžiąją
dalį Lietuvos verslo. Tada, su ja susitarus, ir Seimui būtų lengviau priimti
sprendimus“, – susitikime teigė viceministrė Eglė  Radišauskienė.

Pasak E.Radišauskienės, LVK yra viena aktyviausių  darbdavių organizacijų sprendžiant Darbo
kodekso klausimus, konstruktyviai ieškanti balanso darbdavių ir darbuotojų
santykiuose, todėl natūralu, kad ji turėtų dalyvauti Trišalėje taryboje.

LVK prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad konfederacija atstovauja
didiesiems Lietuvos darbdaviams ir atitinka visus Trišalės tarybos nariams
taikomus kriterijus. LVK labai aktyviai dalyvavo svarstant pernai priimtą Darbo
kodeksą, kurio įsigaliojimas šiuo metu yra atidėtas.

„Dabartinė pauzė dėl Darbo kodekso  peržiūrėjimo gali būti naudinga socialinės
darnos požiūriu – suprantamas naujai išrinkto Seimo noras nuimti prieš rinkimus
susikaupusią įtampą, peržiūrėti esamą situaciją. Tačiau nuogąstaujame, kad
Seime, kaip jau yra buvę pernai, vėl neįsivyrautų ekonomiškai nepagrįsti
siūlymai, kurie iš tikro gali liūdnai baigtis šalies ūkiui. Todėl iš valdžios
pusės tikimės konstruktyvaus dialogo su verslu“, – sakė V. Sutkus.

Pasak V. Sutkaus, LVK, kaip didžiausius darbdavius vienijanti organizacija,
pasigenda kontaktų su darbo birža, su ja šiuo metu nevyksta joks dialogas. SADM
ministras L. Kukuraitis žodžiu “nenormalu” apibūdino darbo biržos ir darbdavių
dialogo nebuvimą: „Su darbo biržos vadove kalbėta, kad, kai bus gauti rezultatai
apie pilotinius teritorinių padalinių projektus, jie bus pristatyti viešai, o
tada su darbdavių atstovais ir švietimo darbuotojais aptarti darbo biržos
probleminiai momentai“.

V. Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad verslui trūksta informacijos apie
valdžios ketinimus mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, nors tai tiesiogiai
turės įtakos visai alkoholio pramonei bei prekybai ir mokesčių surinkimui į
valstybės biudžetą. Preliminariais skaičiavimais, pridėtinės vertės mokesčio ir
akcizo surinkimai per metus gali mažėti nuo 30 iki 50 mln. eurų.

Daugelis draudimo tarpininkų Lietuvoje dirba pagal individualios veiklos
pažymėjimus. Naujasis Darbo kodeksas gerokai sugriežtins mokesčių mokėjimą
dirbantiems pagal šiuos dokumentus. Tačiau ir naujoji Vyriausybė jiems nuolaidų
daryti neketina.

Kaip sakė E. Radišauskienė, jau atėjo metas, kai visi Lietuvoje turi
suprasti, kad mokesčius reikia mokėti, nes jie duoda naudą. Jei mokami
socialinio draudimo mokesčiai, reiškia, ateityje gyventojams didės ir
išmokos.  Todėl keisti šios sistemos
neketinama. Tiesa, kartu su kitomis ministerijomis bus ieškoma būdų nustatant
visiems vieningą pajamų bazę, nuo kurios būtų mokami mokesčiai.

Verslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu kai kurių Seimo
narių kritikos ir net grasinimų nutraukti veiklą sulaukia socialinės įmonės,
nors jos atlieka pakankamai specializuotas funkcijas ir darbu aprūpina fizinę
negalią turinčius žmones. Be to, valstybės institucijos nesilaiko
įsipareigojimų 5 proc. viešųjų pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių.

Viceministras Eitvydas Bingelis užtikrino, kad sąžiningai dirbančioms
socialinėms  įmonėms jokių pavojų nekils.
Remiantis Vakarų patirtimi, socialinis verslas yra pagrindinis pagalbininkas
valstybei spręsti socialines problemas. Daugeliu atvejų tai daug tvaresnis
procesas, negu nevyriausybinių organizacijų veikla.

„Maximos“ atstovė G.Frolenkienė, kėlė
klausimus dėl suminės darbo laiko apskaitos, kadangi dabartinė tvarka sukelia neaiškumus,
kaip teisingai ją įgyvendinti. Teisės aktuose atsiradusios neaiškios
formuluotės galimai prieštarauja ir ES direktyvai.

„Kitas klausimas – dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų – darbuotojų
atstovavimo, informacijos teikimo tvarkos. Reikia aiškumo, kokios yra darbo
tarybos funkcijos, ir kokias funkcijas atlieka profesinė sąjunga. Kolektyvines
sutartis paprastai turi daug darbuotojų samdančios įmonės ir šių sutarčių administravimas
labai sudėtingas, o mums trūksta informacijos, kaip tai ketinama reglamentuoti“, – teigė  G. Frolenkienė.

„Mes pasisakome už aiškų informavimo funkcijos delegavimą darbo taryboms. Ieškosime
kompromisų ir visiems priimtinų sprendimų. Yra galimybė sudaryti vieną
kolektyvinę sutartį, priklausys nuo to, kaip darbdavys susitars su savo
darbuotojais. Tačiau tam tikri pakeitimai bus, rasime kompromisus“, – žadėjo  E. Radišauskienė.