Verslininkai teigia, kad valstybės įmonės neturėtų užsiimti komercine
veikla ir konkuruoti su privačiomis įmonėmis teikiant paslaugas tose srityse,
kurios nėra jiems būdingos ir nesugebama užtikrinti aukštos teikiamų paslaugų kokybės.
Tokia pozicija buvo išsakyta Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovų
susitikime su teisingumo ministre Milda Vainiute.
„Mūsų nuomone, situacija, kai valstybės įmonė, kurios pagrindinė paskirtis
yra valstybės registrų tvarkymas, užsiima sau nebūdinga komercine veikla (elektorinio
parašo sertifikatų teikimu) tuo pačiu mažindama patrauklumą į šią sritį
investuoti privatiems subjektams, nėra priimtina. Kitas dalykas yra tai, kad
teikiamos paslaugos kokybė yra prasta. Įstaiga neatlieka savo paslaugų teikimo
monitoringo ir apie sistemos klaidas sužinome ne iš jų, o iš klientų, kurie
skundžiasi, kad elektroninis parašas neveikia. Tokia situacija yra neleistina“,
– sakė Vitalijus Kirvaitis, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas.
LVK prezidentas Valdas Sutkus stebėjosi, kad Vyriausybė vis dar bando
valstybės įmones įpareigoti siekti pelno ir konkuruoti su privačiomis
bendrovėmis teikiant panašaus pobūdžio paslaugas.
„Manome, kad verslą turi kurti verslininkai, o valstybė ekonomikos srityje
turėtų užsiimti verslo reguliavimu ir su tuo susijusia veikla. Valstybė neturi
konkuruoti su verslu per savo valdomas įmones, teikdama joms paramą
konkurencinėje kovoje, kaip tai vyko Lietuvos geležinkeliuose, Lietuvos radijo
ir televizijos centre. Valstybės funkcija yra verslo sąlygų reguliavimas, todėl
ji pati neturėtų dalyvauti versle“, – teigė V. Sutkus.
Ministerijos atstovai patvirtino, kad šiuo metu yra nagrinėjamas „Registrų
centro“ veiklos auditas ir rengiamasi peržiūrėti įmonės veiklos strategiją.
„Įmonės strateginiai tikslai ir uždaviniai greitu laiku bus peržiūrėti,
taip pat bus peržiūrėta ir pati organizacijos struktūra. Dėl komercinių ir nekomercinių
funkcijų, kurias turi atlikti „Registrų centras“, tai, pagal šiuo metu galiojantį
reglamentavimą, įmonė turi užtriktini pelną. Tačiau Ūkio ministerija turi duoti
savo rekomendacijas, ar ši sritis neturėtų būti atskirta – dėl to greitu laiku
irgi bus apsispręsta“, – atsakė viceministras Justas Pankauskas.
Teisingumo ministerija taip pat pritaria Vyriausybės nutarimui, kad „Registrų
centras“ teiktų Debesijos paslaugas. Toks sprendimas buvo priimtas
atsižvelgiant į tai, kad jau buvo investuota nemažai lėšų į šios paslaugos
teikimą. Šiuo metu šis klausimas vis dar aptarinėjamas Vyriausybėje.
Susitikimo metu buvo aptarti ir Lobistinės veiklos įstatymo klausimai.
Verslininkai išreiškė susirūpinimą, kad pagal dabar rengiamą projektą, lobistams
ketinama prilyginti visas nevyriausybines organizacijas ir asociacijas. Buvo
siūloma apsvarstyti kitas galimas alternatyvas, pavyzdžiui, sudarant atskirus
galimus sąrašus, į kuriuos būtų įtrauktos organizacijos, galinčios užsiimti
lobistine veikla.
„Asociacijų veiklos įstatymas įpareigoja teikti veiklos ataskaitas, todėl
visos didžiosios asociacijos viešai tai daro. Mes, kaip vieša organizacija,
telkianti verslo bendruomenę, esame suinteresuoti, kad apie mūsų veiklą būtų
plačiai žinoma, todėl viešai deklaruojame, su kuo susitinkame, kokius
pasiūlymus teikiame, kokius argumentus išsakome. Ir mūsų noras būtų, kad
ministerija į tai pasižiūrėtų subalansuotai bei neįtrauktų perteklinių reikalavimų“,
– pridūrė V. Sutkus.
Teisingumo ministro patarėjas Giedrius Mozūraitis pažymėjo, kad Lobistinės
veiklos įstatymo reguliavimo klausimus perėmė Seimas, o Teisingumo ministerija gali
tik teikti savas rekomendacijas.
„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pagrindinė institucija, su
kuria dabar reikėtų kalbėtis dėl lobistinės veiklos įstatymo. Iš savo pusės mes
galime atsižvelgti į teikiamas pastabas ar pasiūlymus ir jei jie bus racionalūs,
pateiksime savas rekomendacijas“, – sakė
G. Mozūraitis
