Savivaldybės turi būti atviros investicijoms, o ne jų bijoti

Savivaldybės turi būti atviros investicijoms, o ne jų bijoti

Kėdainių rajono savivaldybei
nesutikus leisti Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti natrio hidroksido
įmonę, kuri į regioną pritrauktų 30 mln. eurų investicijas ir sukurtų apie 30 darbo
vietų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas mano, kad tokiais sprendimais
savivaldybės pačios sau kenkia. Ir rekomenduoja kuo skubiau priimti įstatymo
pataisas, kurios ribotų savivaldybių veto teisę svarstant poveikio aplinkai
vertinimo klausimus.

„Tenka apgailestauti, kad užuot rūpinusios investicijų pritraukimu,
savivaldybės bando jas stabdyti. Konkrečiai šią problemą būtų galima išspręsti
priėmus Seime svarstomą ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
projektą, kuriame atsisakoma savivaldybės veto teisės stabdant poveikio
aplinkai vertinimo procesą pirminiame jo etape. Tačiau tai politinis sprendimas,
kadangi savivaldybių merai nori išlaikyti veto teisę ir Seime dėl to vyksta
diskusijos“, – sakė K. Navickas, susitikime su verslo organizacijų atstovais,
kuriame buvo aptartas ir natrio hidroksido įmonės steigimo Kėdainiuose
klausimas.

„Iš esmės diskusijų nebuvo, nes susidūrėme su išankstiniu priešišku
nusistatymu. Pristačius projektą buvo užduoti su projektų nesusiję klausimai
apie kvapus, sergamumą piktybiniais navikais, galiausiai buvome tiesiog išprašyti
iš salės, nors tarybos posėdžiai yra vieši. Planuojame diegti inovatyvią
gamybos įrangą, ne senesnę nei 2–3 metai, tad technologijos bus vienos
naujausių pasaulyje. Tai bus saugi gamyba ir į aplinką nebus išmetami teršalai,
kurie bus kaupiami rezervuaruose ir vėl panaudojami tam, kad būtų gaunamos
kitos medžiagos“, – teigė Alina Adomaitytė, investicinį projektą planuojančios
įgyvendinti UAB „Visolis“ vadovė.

Pasak A. Adomaitytės, investuotojai pasirinko Kėdainių LEZ'ą dėl
patrauklios geografinės padėties. Tokia veikla užsiimančios kitos įmonės
Lietuvoje nėra, artimiausia natrio šarmo gamykla yra Lenkijoje, o poreikis
natrio šarmui pastaruoju metu yra išaugęs.

„Regionai susiduria su dideliais migracijos iššūkiais, bedarbyste, savivaldybės
daug kalba apie būtinybę pritraukti naujas investicijas. Tačiau kai pas juos
ateina verslas ir pasiūlo investuoti lėšas ar sukurti naujas darbo vietas –
savivaldybės ima išsigalvoti nepagrįstų kliūčių ir baimių“, – apgailestavo
Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Ministras sutiko, kad šiuo klausimu reikia inicijuoti diskusijas su meru, į
jas įtraukiant kuo platesnį ratą dalyvių ir tiesioginių užsienio investicijų
plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“.

Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso vadovas, klausė ar ministerija
planuoja didinti sąvartynų mokestį, kas atitinkamai brangintų ir atliekų
rūšiavimo mokestį gyventojams.

„Jei iš atliekų rūšiavimo sistemos atskirsime stiklą, kurio rūšiavimas yra
pelningas, tai gausime dar vieną pabrangimą vartotojams. Ar tikrai buvo į viską
atsižvelgta, įvertinant ir planus didinti savivaldybių mokesčius“, – klausė R.
Apulskis.

„Savivaldybių taršos mokestis buvo nepagrįstai sumažintas iki 5 eurų, pagal
mūsų paskaičiavimus jis turi siekti 27 eurus, bet greičiausiai bus sutarimas
tik dėl 20 eurų. Kita problema, kad turime 10 regioninių atliekų tvarkymo
centrų, kurių veiklos efektyvumas yra netinkamas, tačiau kažką keisti buvo
bijoma dėl grėsmės, kad tokiu atveju teks grąžinti Europos Sąjungos finansavimą.
Kaip spręsti šią situaciją, svarstysime dar šiais metais“, – atsakė aplinkos
ministras.

V. Sutkus pabrėžė, kad verslas teigiamai įvertino Aplinkos ministerijos pasiūlymą
sumažinti urėdijų skaičių, kas užtikrintų didesnį šio sektoriaus efektyvumą ir
skaidrumą.

„Valstybinių miškų valdymo konsolidavimas užtikrintų ilgalaikį valstybinio
miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą, kartu leistų padidinti skaidrumą ir
efektyvumą, kuris dabar yra nepakankamas“, – sakė LVK prezidentas.

Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis domėjosi, ar
ministerija planuoja atsisakyti 5 proc. mokesčio, kuris taikomas privačių miškų
savininkams, nuo visų pajamų už parduotą žaliavą. Buvo pastebėta, kad toks
mokestis (vienintelis toks visoje ES) ne tik žlugdo vietos miško augintojus,
bet ir sumažino įmokas į biudžetą, kadangi ženkliai sumažėjo ūkinės veiklos
apimtys.

Aplinkos ministras K. Navickas  pripažino,
kad šis mokestis yra ydingas, tačiau Finansų ministerija atmetė pasiūlymą jį
panaikinti, todėl šiuo metu svarstomi kiti galimi sprendimai, kurie galėtų
pakeisti šį mokestį. Tačiau visiškai tokio mokesčio neketinama atsisakyti.  

K. Navickas įvardijo ir kitas Aplinkos ministerijos iniciatyvas, kurias
planuojama įgyvendinti, tai administracinės naštos mažinimas. Bus atliekamas
pavaldžių institucijų duomenų bazių auditas, kurias norima apjungti į vieningą  nacionalinį duomenų centrą į kurį sueis visų
valstybės institucijų duomenys, tai palengvintų reikiamos informacijos
suteikimą ir mažintų administracinę naštą.

Pavasario
sesijoje planuojama svarstyti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo naują
redakciją, nes „Investuok Lietuvoje“ ir Ūkio ministerija rekomenduoja trumpinti
vertinimo terminus, Aplinkos ministerija tam iš esmės pritaria. Tačiau daug
diskusijų laukiama dėl savivaldybių veto teisės panaikinimo, kuris yra
dabartiniame įstatyme.