Premjeras su verslininkais sutarė glaudžiai bendradarbiauti svarstant aktualius ekonominius ir socialinius klausimus

Premjeras su verslininkais sutarė glaudžiai bendradarbiauti svarstant aktualius ekonominius ir socialinius klausimus

Galimybės glaudžiai bendradarbiaujant tobulinti finansinių paslaugų sritį,
pensijų sistemą, švietimo sistemą, vystyti skaitmeninę ekonomiką, plėsti
elektroninio parašo naudojimą buvo aptartos Ministro Pirmininko Sauliaus
Skvernelio susitikimo metu su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais.

LVK prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad LVK yra suinteresuota aktyviai
dalyvauti svarstant aukštojo mokslo reformos klausimus. Tarp asociacijos narių
yra ir švietimo ir aukštųjų technologijų atstovų, kurie turi konkrečių
pasiūlymų, kaip būtų galima reformuoti aukštąsias mokyklas ir grąžinti
pasitikėjimą universitetais.

„Švietimo reforma yra pribrendusi, tad sveikiname Vyriausybės sprendimą
imtis iniciatyvos šioje srityje. Mes, kaip verslo bendruomenė, nenorime būti
tik pasyviais stebėtojais – pateiksime 
savas vizijas, kokios reformos tikėtumėmės, kokius rezultatus norime
matyti. Kadangi universitetų paruošti specialistai papildo Lietuvos darbo rinką
ir mums svarbu, kad tie darbuotojai būtų tinkamai išsilavinę ir kvalifikuoti“,
– sakė V. Sutkus.

Stasys Kropas, LVK viceprezidentas, akcentavo būtinybę gerinti Lietuvos
konkurencinę aplinką, kadangi Baltijos šalyse vis labiau ryškėja konsolidacijos
tendencijos, kai didelių įmonių valdymas sukoncentruojamas vienoje iš šalių, o dėl
to nukenčia kitos. Panašus atvejis buvo DNB ir „Nordea“ susijungimo metu, kai banko
centrinė būstinė buvo įsteigta Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje sukurti
filialai.

„Be viso to, būtų sveikintinas valstybės veiksmų nuspėjamumas, kadangi bankus
labai neramina padėtis susijusi su Nacionalinę žemės tarnyba. Šiai dienai yra
išduota apie 2 mlrd. paskolų, susijusių su valstybės žemės nuoma, didžioji jų
dalis sukoncentruota keliuose bankuose, ir tokia nenuspėjama padėtis gali pakenkti
 finansinių institucijų stabilumui“, –
sakė S. Kropas.

Marius Dubnikovas, LVK mokesčių komisijos pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad
nemažu iššūkiu Lietuvai taps prisitaikymas prie naujo ES paramos finansavimo,
kuris sumažės po 2021 metų, ir mažėjančio darbingų gyventojų skaičiaus.

„Pensijų reformos klausimus būtų galima spręsti ir taikant ekonomiką
skatinančių instrumentus. Tai – dalinis valstybės įmonių privatizavimas, kai
išleidžiama dalis akcijų ar obligacijų, kuriomis būtų pritraukiamos lėšos. Tokiu
būdu valstybė išlaikytų šių įmonių kontrolę ir būtų sukaupti nemaži finansiniai
rezervai, kurie kartu su pensijų fondais galėtų suformuoti valstybės stabilumo
fondą, kuris būtų naudojamas šalies ekonomikos plėtrai“, – dėstė argumentus M.
Dubnikovas.

Susitikimo metu buvo aptarti ir alkoholio prekybos ribojimo klausimai.
Premjeras pažymėjo, jog Vyriausybė yra argumentuotų, pagrįstų ir konkretų rezultatą
atnešti galinčių sprendimų šalininkė.

„Greičiausiai  pritarsime amžiaus
ribojimui, pardavimo laiko ribojimui, svarstytinas variantas leisti įsigyti
alkoholį tik atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, apriboti prekybai alkoholiu
išduodamų licencijų skaičių –  visos šios
priemonės leis stebėti ar mažėja alkoholio vartojimas Lietuvoje. Jei pasieksime
teigiamą rezultatą, tada galėsime atsisakyti planų steigti specializuotas
parduotuves“, – sakė Ministras Pirmininkas. 
Pasak jo, yra svarstytina galimybė smarkiai sumažinti prekybai alkoholiu
išduodamų licencijų kiekį, nustatant jį pagal gyventojų skaičių. O fiksuoto
skaičiaus licencijų išdavimui galėtų būti skelbiami aukcionai.

Jis taip pat priminė, jog pritaikius vienokius ar kitokius sprendimus
Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdys stebėseną, kuri leis nustatyti, ar
pasiekiamas efektas, jei taip – koks jis, ką reiktų keisti ir pan.

V. Sutkus teigė, kad verslas pozityviai vertina vyriausybės ketinimus
mažinti alkoholio vartojimą, nes sveikesnė visuomenė yra bendras visuomenės gėris.
Tačiau prieš priimant vienus ar kitus konkrečius sprendimus, reikėtų kompleksiškai
įvertinti tiek galimas naudas, tiek finansinius bei kitus praradimus ir jų
galimą poveikį ekonomikai, šešėlinio verslo įtaką.

Tomas Milaknis, LVK skaitmeninės ekonomikos komisijos pirmininkas,
apgailestavo, kad pažanga skaitmeninių technologijų srityje yra nepakankama ir
per paskutinius ketverius metus nebuvo pasiektas joks apčiuopiamas
rezultatas. 

„Mes matome tik techninį darbą, pozicijų derinimą, kuris vyksta per kelias
institucijas, kurioms yra pavesti skaitmeninės politikos klausimai, tačiau
nematome konkrečių rezultatų. Rekomenduotume, kad šie klausimai būtų priskirti
vienai institucijai ar  ministerijai, ar padaliniui
prie Vyriausybės, tačiau norėtųsi, kad jie būtų sprendžiami centralizuotai ir
būtų aišku, į ką reikėtų kreiptis su konkrečiais pasiūlymais“, – teigė T.
Milaknis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dar ne visos galimybės yra išnaudotos e-paslaugų,
e-parašo technologijų panaudojimo srityse, nes 95 proc. dokumentų vis dar
pasirašomi ne skaitmeniniu parašu, o vienintelė institucija, kuri teikia tą
paslaugą neužtikrina pakankamos kokybės. Taigi būtina skatinti konkurencingumą
šioje srityje ir leisti kitoms įmonės teikti e-parašo paslaugas.