Finansų rinkų forumas: Lietuva turi išnaudoti visus esamus finansinių investicijų instrumentus

Finansų rinkų forumas: Lietuva turi išnaudoti visus esamus finansinių investicijų instrumentus

Ketvirtadienį
vykusiame „Finansų rinkų forume 2017“ dalyvavo gausus būrys bankų atstovų,
ekonomistų.  Renginyje taip pat dalyvavo
finansų ministras Vilius Šapoka, kuris renginio pradžioje iškėlė ir pagrindinį
forumo klausimą – kaip suaktyvinti šalies finansų sektoriaus potencialą? Pasak,
ministro, šalies ekonomikos augimas ir piliečių gerovė  išsivysčiusiose
šalyse neįmanomi be stipraus ir efektyvaus finansų sektoriaus.

„Mes tampame
priklausomi nuo negatyvių nuotaikų, nes slegia mąstymas, kad štai Lietuva
išsivaikščios, išsivažinės – niekas nepasiseks. Vis dėlto reikėtų keisti
požiūrį. Taip, mes turime žemą produktyvumą, mūsų ekonomika remiasi žemesne
pridėtine verte, valstybės investicijos yra neefektyvios, inovacijos menkos. Bet
čia tas pats, kas surasti didžiulį naftos telkinį ir verkšlenti, kad reikės
gręžti. Nepaisant to, turime didžiulį potencialą, kuris yra neišnaudotas ir
finansų rinka gali suteikti postūmį tam, kad tos galimybės būtų atskleistos“, –
Finansų rinkų forume kalbėjo finansų ministras V. Šapoka.

Potencialas yra,
tačiau, kaip pabrėžė ministras V. Šapoka, tikslas be plano yra tik svajonė ir
atskleidė, kad yra parengtas detalus planas, kaip padaryti postūmį finansų
rinkai, kuri yra neatsiejama nuo ekonomikos, ūkio transformacijos, inovacijų
ir, žinoma, svarbi pačiai valstybei.

„Reikia postūmio verslo
finansavime – ypatingai inovatyviam, smulkiam ir vidutiniam verslui. Mūsų
finansų rinka stabili, tačiau finansavimo šaltiniai ne visuomet apima visą
ciklą nuo idėjos gimimo iki  intensyvios
įmonės plėtros. Turime daugybę institucijų, trūksta tik tinkamų instrumentų,
kad galėtume pritraukti tiek tarptautines finansų institucijas, tiek vietinius
ar užsienio investuotojus ar pensijų fondus, kad galėtume pereiti į kitas
rinkas ir skatinti eksportą“, – kalbėjo V. Šapoka.

V. Šapokos teigimu,
Lietuvą žemyn tempia neefektyvus valstybės investavimas, taip pat pagalius į
ratus kaišioja ir pasenęs Akcinių bendrovių įstatymas, kurį reikia keisti bei
kiti veiksniai.

Renginyje dalyvavusio Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos
pirmininko, teigimu, Lietuvos bankai siekia kurti vartotojui draugišką, stiprų,
konkurencingą ir stabilų finansų sektorių, tačiau tam reikia nepamiršti
įsivertinti ir galimus rizikos faktorius.

„Pernelyg dosnus ir
neatsakingas skolinimasis gali baigtis sunkiu apsinuodijimu. Todėl vertinant
finansų sektoriaus stiprumą ir poveikį ekonomikai, visuomenės gerovei, paskolų
portfelio storėjimo mes nelaikome visišku gėriu. Kalbant apie mažėjančius ES paramos
srautus, mes įsitikinę, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau, nes kreditas
kreditui nelygu. Šalies ekonomikai geriausios kredito savybės atsiskleidžia tik
tuomet, kai jis nukreipiamas į ekonomikos augimą užtikrinančias kryptis“,  – teigė V. Vasiliauskas. 

Stasys
Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teigė, kad ekonomiką
skatinančių taupymo instrumentų gali būti įvairių. Tai – dalinis valstybės
įmonių privatizavimas, kai išleidžiama dalis akcijų ar obligacijos, kuriomis
būtų pritraukiamos lėšos, taip pat  įvairių verslo skatinimo finansinių
instrumentų pasiūlymas, lengvatinės bankų paskolos, paprastesnis lizingavimas.
Galimi ir kiti finansiniai instrumentai, tokie kaip sutelktinis finansavimas ar
įvairios tarpusavio paskolų platformos.

„Šiame
kontekste ne mažiau reikšmingos ir tinkamos gyventojų finansinės žinios. Šiuo
metu vyraujantis taupymo būdas – indėliai – iliustruoja, kad žmonėms kol kas
trūksta žinių apie sudėtingesnes priemones“, – sake S. Kropas.

Kalbant apie
kaupimo ir taupymo tendencijas, Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis
ekonomistas Baltijos šalims, atkreipė dėmesį, kad nors turto pasiskirstymas
Lietuvoje yra netolygus, gyventojų turtinė situacija gerėja ir pinigų
atsiranda.

„Jeigu pažvelgsime
į įsiskolinimą Lietuvos namų ūkiui, tai Lietuvoje jis yra pats mažiausias
visoje Europos zonoje ir ES. Taip pat namų ūkio skolos ir bendro vidaus produkto
santykis yra mažiausias ES“, – tokius teigiamus rodiklius pristatė Ž. Mauricas.

Pasak „Nordea“
atstovo, populiariausia taupymo priemone išlieka indėliai bei sąskaitos,
kuriose laikomos lėšos finansų institucijose. Namų ūkio dalis šiuo metu yra
kaip niekad didelė – apie 70 proc. visų indėlių yra laikoma grynosiose
sąskaitose.

Forume buvo
aptartas ir pensijų kaupimo II pakopoje klausimas. Visos pusės sutarė, kad pensijų
fondai veikia efektyviai, tačiau reikėtų peržiūrėti mažiausiai kaupiančių fondų
dalyvių situaciją ir sutarti dėl veiksmų, kurių gali būti imtasi ir kurie
skatintų dalyvius kaupti daugiau 

„Finansų
rinkų forumą“ organizavo Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos
bankų asociacija, renginyje dalyvavo virš šimto kviestinių ekspertų ir dalyvių. Renginio organizatoriai dėkoja renginio dalyviams ir
pranešėjams. Taip pat renginio rėmėjams: Vilniaus komercinio arbitražo teismui
ir Scorify.