Bankai švęs septynias paras – jų klientams teks paplušėti

Bankai švęs septynias paras – jų klientams teks paplušėti

Šventiniu laikotarpiu šių metų pabaigoje net 7 paras tarp bankų nebus vykdomi mokėjimo pavedimai. Be to, šventinės dienos ir savaitgaliai „sukris“ taip, kad tarpušventis truks vos tris dienas – per šį laiką įmonės turės sutvarkyti visus metų pabaigoje likusius finansinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su darbuotojais. Šie nuogąstauja, kad ilgos bankų „atostogos“ paliks juos švęsti žiemos šventes su tuščiomis bankų sąskaitomis.

Tarpbankiniai mokėjimai Lietuvoje nebus vykdomi nuo gruodžio 22 dienos 16 val. iki gruodžio 27 dienos, taip pat nuo 29 dienos 16 val. iki sausio 2 dienos. Gyventojai, kurie jau yra susidūrę su vėluojančiais atlyginimais dėl bankų kaltės, nuogąstauja, kad situacija nepasikartotų, nes tai aptemdytų Kalėdas ar Naujuosius metus.

„Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė, kad 2016 metais didiesiems šalies komerciniams bankams perėjus prie elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, atlyginimai pasiekti banko sąskaitą vėluoja ir parą. Gyventojai dienraščiui pasakojo, kad algų mokėjimo dienos rytą įmonių pervesti pinigai darbuotojus pasiekdavo ne apie pietus ar popietę, kaip turėtų, o vakare, gerokai po darbo valandų, arba net kitą rytą.

Jeigu paskolos įmokų mokėjimo ar kiti finansiniai įsipareigojimai sutampa su algos gavimo diena, o alga „neateina“ į sąskaitą, žmonės gali patirti nuostolių dėl priskaičiuotų baudų ar delspinigių. Iki gruodžio 22 dienos sąskaitos nepasiekęs atlyginimas reikštų ir skurdesnį šventinį stalą, o iki 29 dienos – taupesnius Naujuosius.

Gyventojams laiku negavus algų ar kitų išmokų, gali sumažėti ir mažmeninės prekybos apyvarta.

O užeiti į kurio nors banko skyrių per tris tarpušvenčio dienas metų pabaigoje, matyt, neverta nė planuoti.

Jokių nepatogumų nebus?

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tikino, kad vartotojai šventiniu laikotarpiu (gruodžio 23–26 dienomis ir gruodžio 28 – sausio 1 dieną) neturėtų justi jokių nepatogumų. Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis – tiek kredito, tiek debeto – prekybos vietose veiks kaip įprasta, gyventojai taip pat galės išgryninti pinigų bankomatuose, naudotis internetine bankininkyste ir bankų programėlėmis. „Situacija bus tokia pati kaip įprasta šeštadienį ar sekmadienį“, – sakė jis.

Anot asociacijos vadovo, nebus problemų atsiskaityti ir internetinėse parduotuvėse. „Net jei kokia nors lietuviška internetinė parduotuvė neturėtų atsiskaitymo mokėjimo kortele funkcijos, atsiskaitymai per banką bus galimi per sistemą, kuri vadinasi „Bank link“. Todėl esu visiškai tikras, kad vartotojai neturės jokių nepatogumų ir galės ramiai švęsti, visiškai nekeisdami savo pirkimo ir mokėjimo įpročių“, – garantavo M. Zalatorius.

Kalbėdamas apie galimus nepatogumus verslui pašnekovas pabrėžė, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis įmonės pavedimų neatlieka. Tad jos visuomet suplanuoja atsiskaitymus taip, kad pinigai gavėjus pasiektų iki švenčių ar metų pabaigos. Jis patikino, kad bankai dėl didelio mokėjimo pavedimų kiekio galimų trikdžių nenumato.

„Per tas tris tarpušvenčio dienas bankai tikrai nemato jokių problemų įvykdyti visus pavedimus, nes tai yra visiškai įprasta praktika. Nematome visiškai jokių problemų, kodėl galėtų streikuoti atsiskaitymai. Todėl visus labai noriu nuraminti“, – kalbėjo M. Zalatorius.

Pašnekovas negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kokia praktika nusistovėjusi tarp įmonių – mokėti atlyginimus prieš šventes ar metų pabaigoje, tarp švenčių. „Kiekviena įmonė pati nustato savo atlyginimų politiką. Bet kokiu atveju įmonės situaciją žino ir mokėjimus planuoja taip, kad jie pasiektų mokėjimo gavėją ne per šventes“, – įsitikinęs LBA prezidentas.

Anot jo, vertinant mokėjimo pavedimų aktyvumą, intensyviausias gruodžio metas – savaitė iki švenčių, o „šioks toks suaktyvėjimas“ matomas ir tarp švenčių.

Situacijos nedramatizuoja ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Jis sakė nematąs problemų, su kuriomis turėtų susidurti verslas, mat savaitgaliais ir švenčių dienomis verslas nedirba, o susitvarkyti finansinius reikalus ir pervesti darbuotojams atlyginimus per kelias tarpušvenčio dienas jis suspės. „Mums, vartotojams, turbūt būtų gerai, kad kiaurą naktį dirbtų ir parduotuvės, ir kirpyklos, ir siuvyklos, ir bankai, ir kiti paslaugų teikėjai. Tačiau tai yra šventinės, ne darbo dienos, ir visiems lygiai taip pat galioja Darbo kodeksas“, – pabrėžė jis.

Įmonėms reikės mobilizuotis

Vis dėlto dienraščio kalbintos įmonės, turinčios beveik 180 darbuotojų, finansų direktorė neslėpė, kad didelės įmonės susidurs su laiko stygiumi. „Jei gruodžio 29 dieną atsiskaitymai bus atliekami ne visą dieną, tai „iškrinta“ labai svarbi diena. Kas nors turbūt turės dirbti vakarais po darbo, kad suspėtų viską padaryti, – sakė ji. – Mūsų situacija turbūt palanki dėl to, kad darbuotojai dirba iki gruodžio 22 dienos, o paskui eina 3 savaičių atostogų. Todėl mes atsiskaitome 22 dieną, būname tam pasirengę.“

Įmonės atstovė pasakojo nesusidurianti su problema, kad atlyginimai vėluoja „įkristi“ į darbuotojų banko sąskaitas, mat įmonė yra tinkamai pasirengusi: darbuotojams pinigus ji perveda iš tų bankų pačių sąskaitų, kuriuose darbuotojai turi savo sąskaitas.

Tuo tarpu Finansų ministerija nurodė, kad asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų finansavimas vyks vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis – iki biudžetinių metų pabaigos.

Taigi biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai bus mokami gruodžio 27–29 dienomis. Ministerijos teigimu, finansinių resursų ir laiko išmokėti atlyginimus bei kitas išmokas pakaks.

Veikia skirtingose sistemose

„Lietuvos žinios“ jau rašė, jog Lietuvos bankas siekia, kad šalyje atsirastų galimybė atlikti momentinius mokėjimus – tuomet juos būtų galima vykdyti 365 dienas per metus, 24 valandas per parą, o pervedamos lėšos gavėjui būtų įskaitomos per kelias sekundes. Tai reiškia, kad mokėjimai galėtų vykti ir savaitgaliais, ir šventinėmis dienomis.

Lietuvos bankas turi SEPA reikalavimus atitinkančią mažmeninių mokėjimų sistemą, kurioje pavedimai nuo 7.30 val. iki 18 val. atliekami realiu laiku.


Nuo 2016 metų Lietuvai prisijungus prie SEPA, šalies bankai galėjo pasirinkti, per kokias sistemas vykdyti tarpbankinius mokėjimus. Tačiau naująją sistemą pasirinko mažesnieji bankai ir kredito unijos. Skandinaviško kapitalo bankai pasirinko kitą europinę sistemą – joje mokėjimai į kitas finansų įstaigas vykdomi tik penkis kartus per dieną; užskaitos vyksta 8.30, 10.45, 13.15, 15.45 ir 17.20 valandomis.

Be to, tarpbankiniai mokėjimai nevykdomi savaitgaliais, pirmąją ir antrąją Kalėdų dieną, Naujų metų dieną, Didįjį penktadienį, per Velykas, o pastarąjį šimtmetį Europoje – ir Gegužės 1-ąją.

Tiesa, M. Zalatorius pabrėžė, kad šiomis dienomis bankai nevykdo tarpusavio apskaitymų dar nuo bankų įsteigimo pradžios. Anglosaksų teisėje net vartojamas terminas „bank holidays“ (liet. „bankų atostogos“).

Pašnekovas taip pat paaiškino, kad pavedimai į sąskaitas kituose bankuose vykdomi per Europos banko asociacijos (EBA) kliringo namus – didžiausią euro zonoje veikiančią atsiskaitymų agentūrą, kuri aptarnauja virš 5800 finansų rinkos žaidėjų visoje Europoje. Nors kiekvienoje šalyje sukurta ir daugybė kitų smulkių sistemų, esą normalu, kad dalis bankų pasirenka tą atsiskaitymo sistemą, kuri Europoje dominuoja.

„Dalis bankų, kurie galbūt yra ne tiek tarptautiški, gali rinktis ir lietuvišką atsiskaitymo sistemą. Tai yra kiekvieno banko pasirinkimo reikalas. Bet dažniausiai bankai nesirenka daugiau nei vienos sistemos, – aiškino M. Zalatorius. – Kol Europoje yra kelios sistemos, tol mokėjimai vyksta tarp skirtingų sistemų, ir jei šios sistemos turi skirtingus užskaitų laikus ir taisykles, žinoma, jos netenka prasmės.“