Verslo visuomenė: mokesčių reforma turi teigiamų aspektų, pensijų reforma – žingsnis į praeitį

Verslo visuomenė: mokesčių reforma turi teigiamų aspektų, pensijų reforma – žingsnis į praeitį

 

200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija(LVK) LR Vyriausybei siūlo papildomas priemones, padėsiančias efektyviau reformuoti mokesčių sistemą bei mažinti šešėlinę ekonomiką. Tuo pačiu LVK perspėja, kad planuojama pensijų sistemos reforma reikštų šalies žingsnį atgal: pasirinktas modelis prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare Lietuva taps jau šį mėnesį, rekomendacijoms, ir kelia klausimą, ar adekvačiai reaguojama į sudėtingus demografinius iššūkius.

„Mūsų konfederacija, kurios nariai drauge sukuria ketvirtadalį šalies BVP, kruopščiai išanalizavo paskelbtų mokesčių ir pensijų reformų įtaką darbdaviams bei darbuotojams. Pritardami esminėms mokesčių pertvarkos gairėms, siūlome papildomas priemones, kurios padėtų užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Tačiau tikrai negalime pritarti siūlomam pensijų reformos modeliui – jo įgyvendinimas mažintų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o šalies verslui gyvybiškai svarbu, kad jauni ir išsilavinę šalies piliečiai liktų Lietuvoje, čia kurtų savo ir savo šeimos ateitį bei sukauptų finansinę pagalvę senatvei“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

LVK pateikė siūlymų paketą dėl Vyriausybės planuojamų mokesčių reformos bei šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių.

„Verslo bendruomenės manymu, tikslinga apmokestinti valstybės įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą – tai leistų jį naudoti efektyviau. Taip pat siūlome palaipsniui mažinti laikinąjį pridėtinės vertės mokestį, nuo 21 proc. tarifo, nuosekliaigrįžtant prie 18 proc. lygio. Stiprinant mokestinės aplinkos ilgalaikiškumą, prašome nustatyti 3 metų laikotarpio akcizų politikos gaires. Be to, siūlome įvesti 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui – tai skatintų užsienio investicijas, darbo užmokesčio augimą“, – sako Marius Dubnikovas, LVK Mokesčių komisijos pirmininkas.

M.Dubnikovas taip pat pabrėžia, kad dalis planuojamų mokestinės aplinkos ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių atitinka verslo interesus: „Palaikome nuostatas išplėsti NPD taikymą – tai skatins viduriniosios klasės stiprėjimą. Teigiamai vertiname ir „lubų“ „Sodros“ mokesčiams įvedimą bei nuoseklų šių „lubų“ mažinimą, nes tai skatina darbo vietų steigimą aukštos kvalifikacijos specialistams“.

LVK palankiai vertina ir pasiūlymą konsoliduoti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas – tokiu būdu gyventojai matys realią darbo vietos kainą ir darbdavio sumokamus mokesčus.

Vyriausybės siūlomas pensijų reformos modelis, pasak LVK priklausančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Tado Gudaičio, finansiškai nenaudingas daugeliui dabartinių sistemos dalyvių.

„Pensijų sistemos pertvarka gali susilpninti II pensijų pakopą bei sumažinti gyventojų motyvaciją kaupti joje lėšas senatvei. Valstybės pažadai teikti subsidijas dirbantiesiems yra labai trapūs ir neapibrėžti, be to, nenaudingi kaupiantiesiems. Pakeitus kaupimo formulę, vidutiniškai vienas asmuo prarastų apie 5–9 tūkst. eurų santaupų. Nepamirškime ir to, kad teisėti lūkesčiai atstatyti per krizę sumažintus pavedimus vis dar yra ignoruojami, o mes matome nedžiuginantį precedentą, kuomet valdžia bando apeiti Konstitucinio Teismo sprendimą, rizikuodama ieškiniais teisme“, – įspėja T. Gudaitis.

Pirminiais vertinimais, reforma gali pažeisti LR Konstitucinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą  dėl finansų krizės metu sumažintų pensijų kaupimo įmokų kompensavimo. Įgyvendinus pateiktus siūlymus, pensijų fondų dalyviai, šiuo metu kaupiantys pagal modelį 2 + 2 + 2, o nuo 2020 m. pagal jau patvirtintą modelį3,5 + 2 + 2, galėtų kreiptis į teismą dėl prarandamų santaupų.

Pasak LIPFA valdybos nario, pensijų reformos autoriai ignoruoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimą, kuriame dėstoma,kad dabartinis 2 + 2 + 2, o nuo 2020 m. nustatytas 3,5 + 2 + 2 pensijų kaupimo modelis veikia efektyviai ir yra siektinas. LVK nuomone, pasirinkę šį modelį, kurio efektyvumą įvertino ir EBPO, gyventojai nebeturėtų būti verčiami rinktis iš naujo.

„Keista, kad Lietuvai vos gavus kvietimą prisijungti prie EBPO, jau nusprendžiama ignoruoti šios prestižinės tarptautinės organizacijos rekomendacijas. Ne mažiau keistasir noras pensijų sistemą reformuoti iš esmės – juk prieš ketverius metus ji jaubuvo reformuota. Tokiu būdu pakertamas gyventojų pasitikėjimas Vyriausybės sprendimų ilgaamžiškumu ir  pačia valstybe.Darbo vietos Lietuvoje tokiu atveju irgi tampa mažiau patrauklios, o darbingo amžiaus kvalifikuoti specialistai, kurių mums nuolat trūksta, skatinami rinktisdarbo vietą ten, kur galėtų užsitikrinti didesnį saugumą senatvėje“, – pastebiLVK prezidentas V. Sutkus.

Jei valstybė visgi nuspręs pertvarkyti dalyvavimo pensijų sistemoje formulę, LVKsiūlo numatyti ne 2 proc., o 3 proc. valstybės paskatos dydį, įvedant formulę 4+ 3. Tarp kitų LVK siūlymų – sudaryti galimybes visiems norintiems pilnaapimtimi įsitraukti į kaupimą iš karto, padidinti dabar numatytą 3 įtraukimųskaičių, iki 50 metų pailginti į kaupimą įtraukiamų asmenų amžių.

„Kaip verslo organizacija, mes keliame klausimą, ar skubota, paknopstomis kuriama pensijų reforma nesumažins konkurencijos rinkoje. Užmojis Lietuvoje iškart perpus mažinti atskaitymo mokestį, kas galėtųir yra daroma trilijonus JAV dolerių pensijų santaupų valdantiems Amerikos pensijų fondams, gali priversti trauktis rinką, kurioje ir dabar yra vos 5 žaidėjai. Norime greitai, efektyviai ir pigiai, tačiau gali pavykti blogai, neapgalvotai ir brangiai. O valstybės biudžetas ir toliau braškės, vis augantpensijų poreikiui ir finansinei naštai“, – teigia V. Sutkus.