Verslas sveikina valstybės sprendimą susitvarkyti IT ūkį

Verslas sveikina valstybės sprendimą susitvarkyti IT ūkį

Lietuvos verslo atstovai palaiko Ūkio ministerijos ambiciją imtis lyderystės valstybės informacijos technologijų (IT) srityje. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai, susipažinę su planuojamais darbais, teigia, jog dešimtmečio projektas pagaliau pajudės iš mirties taško ir siūlo kilstelėti jį į kokybiškai naują lygmenį išsikeliant ambicingus tikslus.

Planuojamus IT segmento pertvarkos žingsnius LVK nariams pristatė ūkio ministro vyriausiasis patarėjas Arūnas Cijūnaitis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, turėdami gerai parengtų IT specialistų ir pritraukdami užsienio paslaugų centrus bei fintech sektoriaus atstovus, mažiausiai, ką galėtume padaryti – pagaliau imtis savo IT ūkio sutvarkymo.

Pasak jo, informacijos technologijos užvaldo vis daugiau sričių ir gyvenimo aspektų, todėl toks valstybės atsilikimas yra sunkiai suprantamas ir lemia ekonominius praradimus, mažina sprendimų priėmimo efektyvumą ir greitį.

„Džiaugiuosi, kad po 2008 metų pagaliau pajudėjome iš mirties taško, nes tuo metu sustojome ir praleidome į priekį kitus. Sakyti, kad apie IT nebuvo galvojama – irgi negalima, nes kažkada buvo priimtas sprendimas dėl IT ūkio konsolidavimo ir jis savo esme buvo geras, tačiau tuo geros intencijos ir pasibaigė, nes nebuvo vystomos sistemos, techninė infrastruktūra. Užtat dabar turime smarkiai pasenusį techninį ūkį, kadangi niekas nesiėmė nei atsakomybės, nei lyderystės“, – sako V. Sutkus.

Vyriausybė birželio pabaigoje Ūkio ministerijai patikėjo formuoti politiką skaitmeninės valdžios srityje. Tikimasi, kad tai leis tobulinti valstybės informacinių išteklių valdymo ir plėtros procesus valstybės lygmeniu.

LVK Skaitmeninės komisijos vadovas, IT bendrovės „Alna“ generalinis vadovas Tomas Milaknis sako, kad gerą idėją dar geriau padėtų išpildyti ambicijos ne tik pasivyti dabartines realijas, bet ir pasirūpinti, kad naudą pajustų verslas bei gyventojai.

T. Milaknio vertinimu, žvelgiant į numatomus tikslus ir proceso planavimą aiškiai matosi, jog viskas orientuota į techninės platformos stiprinimą, kas be abejo yra be galo svarbu, tačiau nemąstoma apie tai, kaip valstybės IT ūkis galėtų tapti pagrindiniu virtualių paslaugų gyventojams ar verslui centru.

„To bene labiausiai pasigendu Ūkio ministerijos planuose. Iki 2020 metų progreso nesimatome ir todėl siūlyčiau pažvelgti į tai iš platesnės perspektyvos, atrinkti populiariausias elektroninės valdžios sistemos programas ir kiekvienai jų bent jau sukurti mobiliąją versiją. Tai būtų didelis žingsnis pirmyn“, – teigia „Alnos“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad strateginį proveržį galėtų generuoti, kad ir Lietuvos pašto sąskaitų, ataskaitų ar kitų dokumentų siuntimo sistema, lyderystė diegiant elektronines muitinės paslaugas pagal naują europinį reglamentą.

„Mūsų ambicijos turėtų būti didesnės nei orientuotis į vidurkį. Mes norime ir galime daugiau. Pateiksiu paprastus pavyzdžius. Pavyzdžiui, dabar valstybei galima pateikti elektroninę sąskaitą, tačiau negalima pasirašyti elektroninės sutarties. Kodėl galima pasirašyti tik popierinę? Nelogiška, nors tai paprastas reikalas ir teisės aktai tą leidžia daryti gal jau dešimt metų“, – atkreipia dėmesį T. Milaknis.

Bendravimą elektroniniu būdu galėtų paskatinti ir Danijos pavyzdys, kai šalis visiems gyventojams sukūrė elektroninio pašto adresus ir per juos nukreipė oficialią komunikaciją.

Be to, verslas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose IT ūkio valdymo vietose valdžia nusiteikusi imtis funkcijų, kurias tarpusavyje konkuruodamas kaina ir palankiausiomis sąlygomis gali pasiūlyti privačios bendrovės, pavyzdžiui, Informacinės visuomenės plėtros komitetui numatoma patikėti IT ūkio aptarnavimo funkcijas.