Žemės ūkis keičiasi kartu su inovacijomis: praktikoje taikoma net „blockchain“ technologija

Žemės ūkis keičiasi kartu su inovacijomis: praktikoje taikoma net „blockchain“ technologija

Žemės ūkio sektorius labai skiriasi priklausomai nuo to, kaip į jį žvelgia visuomenė, ir kaip jį mato patys ūkininkai. Kartu tai yra viena greičiausiai besikeičiančių sričių, kur šiandien galime sutikti vis dar tradiciškai žemę dirbančius ūkininkus ir palydovinį stebėjimą ar dronus pasitelkiančius inovatorius. 2018 m. lapkričio 30 d. (penktadienį) Kaune vykusiame Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir ryšių su visuomene agentūros „Avenire“ organizuotame „Agroverslo forume 2018“ pranešėjai kalbėjo apie praktikoje jau naudojamas moderniausias technologijas, pažįstamas ir Lietuvoje. Forumo pabaigoje vykusioje diskusijoje kilo nemažai aistrų ir skirtingų nuomonių dėl daug žadančios, bet kol kas atsargiai vertinamos „blockchain“ technologijos. Panašu, kad jos pritaikymas, platesnis nei valiutų rinka, Lietuvoje yra jau labai netolima ateitis.

„Lietuvos verslo konfederacija su žemės ūkio sektoriumi randa sąlytį per naujausias technologijas. Dalinimasis žiniomis ir aukštųjų technologijų diegimas yra neabejotinai tas kelias, kuris lems ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos išskirtinumą. Sėkmė nusišypsos tik tiems verslams, kurie jau dabar geba prisitaikyti ir įžvelgia potencialą moderniose technologijose“, – teigė Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Jau antrą kartą organizuojamo renginio, sutraukusio net 300 dalyvių iš visos Lietuvos, skirto agrotechnologijų revoliucijai apžvelgti, metu aptartos galimybės ūkininkams išnaudoti mokslo ir technologijų pasiekimus savo ūkių, verslų plėtrai bei produkcijos augimui ir kokybės gerinimui.

„Profesiją besirenkantys moksleiviai, studentai, informatikai, mokslininkai, verslininkai, investuotojai turi žinoti, kad tai žemės ūkis – vienas novatoriškiausių sektorių. O ūkininkams nereikia bijoti, kad inovacijos atims iš jų darbą. Mes tik turėsime mokytis naujų įgūdžių. Apie tai bus ir žemės ūkio Baltoji knyga“, – forume apie laukiančius iššūkius kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Lietuva gali išsiskirti ypatingais produktais

„Žemės ūkis sudaro 2 procentus Europos BVP, užima 50 procentų žemės ploto ir teikia 100 procentų visų maisto produktų – tai visiems mums gyvybiškai svarbi sritis. Ir nors kiekvienos šalies situacija yra kiek skirtinga – visi gyvename toje pačioje planetoje ir susiduriame su tais pačiais iššūkiais. Šiuo metu svarbiausi žemės ūkio politikos prioritetai yra susiję technologijomis. Tai – veiklos supaprastinimas ir modernizavimas, didelės ambicijos dėl aplinkos apsaugos. Būtent inovacijos leistų apjungti ir ekonominį, ir aplinkosaugos aspektą“, – konferencijoje kalbėjo Tassos Haniotis, Europos komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos  reikalų direktorius.

Pasak T. Haniotis, kad pasiektume šių tikslų, daugiausiai turime dirbti žinių pasikeitimo srityje. Jis yra pastebėjęs kylančias baimes, kad naujos technologijos ir robotai išstums žmones ir atims darbus, tačiau tvirtai pareiškė, kad žemės ūkis yra išimtis, kur bus kaip tik kuriamos naujos darbo vietos, susijusios su žiniomis. Tai padės kurti žemės ūkio produkciją, turinčia didesnę pridėtinę vertę.

T. Haniotis išsakė ir patarimą Lietuvai – žiūrėti į pasaulį ir matyti daugiau galimybių negu iššūkių.

„Tai, kad Lietuva yra maža šalis, yra privalumas. Nes pasaulis tikisi iš Lietuvos specifinių, išskirtinių produktų, kuriuos Lietuva gali sėkmingai pasiūlyti“, – palinkėjo T. Haniotis.

Tokią pačią mintį išplėtojo ir Aistė Pranckuvienė, „Birštono mineralinių vandenų“ rinkodaros vadovė, pristačiusi idėją, kad vartotojams svarbu, jog bet kuris produktas, nesvarbu, ar tai vanduo, gėrimai, maistas, ar kažkas kitas, vartotojams turi suteikti pridėtinę vertę. Ją lemia tiek paties produkto savybės, tiek ir jo vartojimo ar laikymo sprendimai – pavyzdžiui gamtą tausojantis įpakavimas.

Nuo dronų iki palydovinių sistemų

„Gera žinia žemės ūkiui – tai, kad Žemės populiacija visą laiką auga, taip pat ir maisto poreikis, todėl žemės ūkio sektorius yra pasmerktas augimui,“ – teigė Gintas Kimtys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus pavaduotojas.

Jis kalbėjo apie pasaulines žemės ūkio inovacijų tendencijas, tarp kurių – trąšas barstantys skraidantys dronai, greitesnis grūdų perrinkimas, nauji būdai, kaip neužteršti gruntinių vandenų ir daiktų interneto technologijos. Pasak G. Kimčio, įdiegti sensoriai jau šiandien leidžia vairuoti žemės ūkio techniką operatoriaus pagalba, be vairuotojo, o dirbtinis intelektas geba prognozuoti, kokią sėklą ir kiek jos pirkti.

Tarp Lietuvoje vystomų technologijų G. Kimtys paminėjo mokslininkų darbą tobulinant liofilizacijos procesą, neterminę pasterizaciją ar net musių lervas, kurios gali būti naudojamos efektyvesniam kompostavimui, kosmetikos ir net maisto pramonei.

Inovacijos išsprendžia problemas

Augustas Alešiūnas, žemės ūkio informacinėse technologijose besispecializuojančios įmonės „Art 21“ vadovas, forume buvo atviras – inovacijos yra reikalingos tam, kad išspręstų problemas. Viena iš jų – tai rizika apsinuodyti maistu. Tam „Art 21“ prieš kelis metus išrado elektroninę nosį, kuri matuoja dujų koncentraciją ir gali nustatyti, ar produktas yra šviežias, ar ne.

Kita opi maisto pramonės problema yra produktų klastojimas. Pasak A. Alešiūno, dažniausiai pasaulyje padirbinėjamas itališkas alyvuogių aliejus, australietiška jautiena, brangūs alkoholiniai gėrimai. Inovatyvi išeitis – galimybė skenuoti produktus per pakuotę ir stiklą, ir tokiu būdu nustatyti, kokios sudėties produktas yra viduje. Tobulindama šią technologiją bendrovė bendradarbiauja su mokslininkais ir sulaukia didelio dėmesio visame pasaulyje.

„Reikia suprasti, kad programinė įranga žemės ūkyje jau nėra inovacija. Tai – pagrindas, ant kurio vėliau diegiami technologiniam valdymui būtini programiniai sprendimai“, – teigė A. Alešiūnas.

Ateities technologijų pagrindas – pasitikėjimas

„Mokslo ir technologijų inovacijos skinasi kelią ir į Lietuvos žemės ūkio sektorių, atsiranda vis daugiau ūkininkų ir bendrovių, sugebančių šias žinias pritaikyti praktikoje, turime tikrai unikalių projektų, kuriuose panaudojami naujausi skaitmeniniai sprendimai“, – pabrėžia Alina Adomaitytė, Mokslo ir investicijų bendrovės „Innoera Global“, padedančios ūkininkams gauti Europos sąjungos paramą bei pritraukti investicijų į agroverslą Lietuvoje, vadovė. Jos nuomone, inovacijos neaplenkė ne tik Lietuvos verslo įmonių, tačiau ir ūkininkų.

Diskusijoje apie tai, ar blockchain yra tik madingas žodis, ar reali galimybė žemės ūkiui, kurią moderavo žurnalistas Aurimas Perednis, dalyvavo LR Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Kripto ekonomikos organizacijos viceprezidentas Dmitrij Radin, „Auga group“ valdybos pirmininas Kęstutis Juščius, Inovatyvaus ūkio savininkas Rimvydas Vasiliauskas ir A. Alešiūnas.

Sunkiausia užduotis diskusijos dalyviams buvo, kaip paaiškinti blockchain technologijos veikimą ir pritaikymą žemės ūkyje. Pagal apibrėžimą „blockchain“ veikia decentralizuota ir vieša įrašų grandinės saugojimo sistema.

Ši technologija geriausia žinoma dėl to, kad buvo panaudota bitkoin valiutai sukurti. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną tokios valiutos pasikeitimo sandorį išsaugoti pačiame tinkle. Tai reiškia, kad sandorių nefiksuoja jokia trečioji šalis. Lygiai taip pat kiekvieną derliaus ar kitos operacijos įrašą galėtų įvesti ir ūkininkai. Taip registruojant sandorius ir saugant apie juos informaciją nebelieka poreikio turėti centrinių rinkos priežiūros institucijų, visa rinka tampa skaidri ir priklausoma nuo tarpusavio pasitikėjimo.

„Tyčia įvesti klaidingus duomenis bet kuris vartotojas galėtų tik vieną kartą – pirmą ir paskutinį“, – kalbėjo diskusijos dalyviai. Pašnekovai ginčijosi, ar Lietuva jau yra pasiruošusi diegti tokio tipo technologinius sprendimus, tačiau visi sutiko, kad neilgai trukus šio klausimo kelti jau nebus būtina – tai, kas tampa visuotinai naudojama, greitai virsta kasdienybės dalimi.